Progresavo greitai
Kokių nors išskirtinių požymių Irma nejautė. Tik atmena, kad tą karštą vasarą prieš trejus metus ją retkarčiais troškindavo, sumažėjo trauka saldumynams, tačiau tai jokio įtarimo nesukėlė. Dvidešimt septintus metus policijos pareigūne dirbanti moteris nesiskundė net energijos stoka – išlaikė fizinius normatyvus ir dar nutarė atlikti tyrimą gliukozės kiekiui nustatyti. Jau kitą rytą moteris sulaukė skambučio, kviečiančio skubiai apsilankyti pas šeimos gydytoją, mat kraujyje aptikta didelis kretinino kiekis, signalizuojantis apie sutrikusią inkstų veiklą. Atlikus biopsiją nustatytas inkstų funkcijų pažeidimas.
 
Kauno klinikose skirta dializė kraujui išvalyti, po kurios procedūrų, deja, kretinino kiekis nekrito. „Jau mąsčiau, kad ateityje manęs laukia inkstų persodinimas ir kažkaip greitai su tokia prognoze susitaikiau“, – 2017-ųjų metų pabaigą atsimena šiaulietė. Neradus kretinino didėjimo priežasties buvo atliktas kaulų čiulpų tyrimas. O netrukus paaiškėjo ir rezultatas – moteris sužinojo serganti trečios stadijos daugine mieloma ir buvo perkelta į klinikų Hematologijos skyrių. „Buvo sunku psichologiškai. Keturias dienas nenorėjau ir negalėjau keltis iš lovos. Galvoje tik sukosi: „Kodėl man? Dėl ko? Už ką?“,“ – apie greitai progresavusią ligą graudindamasi pasakojo moteris.

Pasigedo psichologo
Jai buvo paskirti keturi chemoterapijos kursai – 21 dieną praleidusi ligoninėje devynioms grįždavo namo. Pirmasis buvo bene sunkiausias, nes, be chemoterapijos, tekdavo atlikti ir dializės procedūras. Ir sunkiausia buvo ne tiek fiziškai, kiek psichologiškai.
„Niekaip negaliu suprasti, kodėl onkologinės ligos diagnozę išgirdusiems pacientams iškart neskiriama patyrusio psichologo konsultacija. Manyčiau, jis turėtų apsilankyti vos pacientui patekus į Hematologijos skyrių ir padėti jam susitvarkyti su mintimis, rasti motyvacijos. O kai tau niekas nepadeda, paprasčiausiai pasimeti. Net nežinojau, kaip žinią apie diagnozę pranešti artimiesiems. Sunkiausia buvo tai padaryti sūnui“, – Irma atsimena, kad pirmieji susitikimai su studijuojančia atžala buvo ypač skaudūs – tiesiog sėdėdavo apsikabinę ir verkdavo.
 
Pirmąją psichologinę pagalbą Irmai suteikė darbdavys. Praėjus kelioms savaitėms po ligos diagnozės, kai moteris grįžo į namus, ją aplankęs Šiaulių policijos psichologas sugebėjo palengvinti situaciją, padėjo ją priimti. Klinikose Irma psichologės vizito sulaukė tik po pirmos kaulų čiulpų transplantacijos.

L.S. skaičius
150
- apie tiek dauginės mielomos atvejų kasmet nustatoma Lietuvoje.

Po dviejų transplantacijų – recidyvas
Po keturių chemoterapijos kursų moteriai buvo atlikta jos pačios kaulų čiulpų transplantacija. Po jos Irma patyrė visą „puokštę“ šalutinių pojūčių: pykino, nieko negalėjo valgyti, sekino viduriavimas, vargino didelis silpnumas. Dėl infekcijų pavojaus atskirta nuo visuomenės moteris tuokart išbuvo 32 dienas.
Siekiant užtvirtinti transplantacijos rodiklius po pusmečio buvo atlikta antra kaulų čiulų persodinimo operacija.
 
Deja, praėjus vos trims mėnesiams vėžys atsinaujino. Irma nutarė gydymą tęsti Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. Ligai progresuojant vėl ėmė trikti inkstų veikla, tad Santaros klinikų gydytojas docentas Valdas Pečeliūnas paskyrė keturių chemoterapijos kursų gydymą, skiriant jau kitus vaistus. Pirmosios gydymo savaitės buvo ypač sunkios, nes pasireiškė sunkių šalutinių požymių. Savaitę visas moters kūnas buvo išbertas, ištinęs, smarkiai pykino, vargino silpnumas. Gydymui tęsiantis šie simptomai susilpnėjo ir nebėra tokie drastiški. Šiuo metu Irma baigia jau ketvirtą chemoterapijos kursą ir ligos atsinaujinimą žymintys rodikliai nuslūgo. Sausio pabaigoje bus sprendžiama dėl kaulų čiulų persodinimo. Nežinia, kaip šįkart organizmas sureaguos į transplantaciją.
 
Kiekvienas organizmas yra individualus ir kiekvieną transplantacija gali paveikti skirtingai. Irma žino pavyzdžių, kai pacientas sulaukia kelių metų remisijos, o, būna, po operacijos liga atsinaujina ir žmogus išeina iš pasaulio. „Baimė yra didelė, bet noras, kad man būtų atlikta trečia kaulų čiulpų transplantacija, yra didelis. Norisi remisijos, norisi nors truputėlį pratęsti gyvenimą“, – atviravo pašnekovė, kurios kasdienybę skaidrina vyro, sūnaus palaikymas, bendravimas su likimo draugais.

---

 
Interviu su specialistu
VU ligoninės Santaros klinikų hematologas doc. Valdas Pečeliūnas.

- Kokie požymiai galėtų signalizuoti apie dauginę mielomą? 
- Dažniausias simptomas yra kaulų skausmai. Ir jei skausmas neišnyksta dvi tris savaites, vertėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją. Jei diagnozuojami kaulų skausmai, anemija, žemesnis hemoglobino kiekis, aukštas nusėdimo lygis – šių trijų pagrindinių simptomų kompleksas jau turėtų sukelti įtarimą. Tiesa, daugumai žmonių, net ir esant šiems požymiams, bus nustatomos kitos ligos, bet pagalvoti apie mielomą jau reikėtų.
 
- Dažniausiai kaip gydoma ši onkologinė liga?
- Jei mieloma sudaro apie dešimt procentų nuo visų kraujo vėžių ir apie vieną procentą nuo visų navikų, jai gydyti yra registruota daugiausia preparatų visoje onkologijoje. Tai - vienas sudėtingiausių gydymų.
Laikoma, kad mieloma išgydyta, kai ji negrįžta praėjus dešimčiai metų nuo gydymo pradžios, pasiekiama remisija ir neatsiranda jokių požymių. Tokius žmones vadiname praktiškai pasveikusiais, daugumai jų liga niekada ir nebegrįžta. Tokių žmonių yra dešimt dvidešimt procentų.

Kitiems liga grįžta ir ne po kartą. Įprastai pacientai, sergantys mieloma, gydymą gauna tris, penkis, kartais ir dešimt kartų. Vidutinis išgyvenamumas pacientų, kuriems liga buvo nustatyta 2008 m., peržengė dešimt metų. Kalbame apie jaunesnius kaip 70 metų pacientus, kuriems galima taikyti pilnos apimties gydymą, įskaitant transplantaciją. Šiuo metu vertinama, kad žmonių, kuriems liga nustatyta pernai arba šiemet, vidutinis išgyvenamumas su dabartinėmis priemonėmis turėtų siekti apie aštuoniolika metų. Ir nepaisant to, kad liga vis atsinaujina, mes galėsime ją kontroliuoti, nes vaistų pasirinkimas didelis. Kitaip tariant, ši liga tampa lėtinė. Tikėtina, kad žmonės tokiais atvejais mirs ne nuo šios ligos, o kitų priežasčių.

Šiuo metu priskaičiuojama penkiolika vaistų, kompensuojami ne visi. Arba kompensuojama ne pagal visas patvirtintas indikacijas. Tarkime, vaistas galėtų būti skirtas ir naujai nustatytai ligai, ir sugrįžusiai gydyti. Tačiau kompensuojamas tik naujai ligai ir tik daliai pacientų, nors Europos Sąjungoje patvirtintas visiems pacientams. Kai kuriais atvejais vaistas apskritai nėra kompensuojamas, nors Europos Sąjungoje jis yra patvirtintas. Pastaraisiais metais vaistų prieinamumas ypač pagerėjo, pradėta kompensuoti nemažai preparatų. Tačiau į rinką ateina vis nauji vaistai ir indikacijų bei kompensacijos indikacijų išplėtimas turėtų tapti nuolatiniu procesu.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!