Pakalbėti su gydytoju jo įtemtoje dienotvarkėje vos randame laiko. „Turiu kelias minutes, jei niekas iš skyriaus nepaskambins ir mūsų nepertrauks, galime bandyti“, - ankstyvą rytą sako Antanas.

- Jūsų darbo grafikas visada toks įtemptas? Gal vasarą nuo karščio šokinėjant kraujospūdžiui sulaukiate daugiau pacientų?
- Paprastai vasaromis pacientai kaip tik neskuba lankytis pas gydytojus, yra labiau atsipalaidavę. Be to, kraujospūdis vasara mažesnis, nes dėl šilto oro išsiplečia kraujagyslės - vaistų tenka vartoti mažiau. Tačiau šiemet vasara neįprasta dėl karantino. Kadangi mūsų pajėgumai dar nėra sugrįžę į įprastinę veiklą, o dar nuo pavasario susikaupė pacientų, darbo krūvis ypač didelis. Eilėje laukia pacientai, kuriems reikia patikrinti elektros stimuliatorius. Tik pateiki naujus talonus ir nėra, pateiki ir nėra...
 
- Ar tiesa, kad jei jau sykį ištiko širdies aritmija, ji kamuos visą gyvenimą?
- Viskas priklauso nuo aritmijos rūšies – jų yra per dešimt. Vienos aritmijos gali pasikartoti tik kartą per metus, kitos, su prieširdžių virpėjimu, beveik epideminio lygio – gali kamuoti pacientą ir kasdien. Paprastai metams bėgant aritmijos dažnėja, o kai kurias rūšis įmanoma išgydyti prideginant, prišaldant, tiesiog panaikinus aritmijos priežastį.
 
- Kas sukelia širdies ritmo sutrikimą? Sakoma, kad nuo jų kenčiant, širdį „supurtyti“ gali net ir pro šalį praūžusi mašina.
- Taip, paveikti gali net menkiausias trikdis. Širdis tampa visiškai neprognozuojama. Visus sveikus žmones kartais ištinka širdies permušimai, o tuos, ką vargina aritmijos, ne laiku ir ne vietoje įvykę permušimai jas ir sukelia. Nors liga nėra mirtina, tai - milžiniškas diskomfortas: nežinai nei kada, nei kur, nei kaip tai nutiks.
Yra daug veiksnių, sukeliančių širdies aritmijas. Širdis gali būti pažeista spinduliuote gydant onkologinę ligą, kai kartu paveikiami ir sveikieji audiniai. Susidaro fibrozės židinėliai, randeliai, pažeidžiama įprastinė širdies struktūra, jos laidžioji sistema. Tai gali įvykti ir su amžiumi. Įtaką daro ir nervinė įtampa. Bet kuriuo atveju, jei širdis sveika, kamuoti aritmija neturėtų.
 
- Jūsų pacientai, ko gero, daugiausia vyresnio amžiaus? Kaip sekasi su jais rasti bendrą kalbą? Nepasitaiko sakančių: „Ką čia tas jaunas daktarėlis..? Pakvieskite profesorių!“
- Nors daugiau vyresnių, neretai pasitaiko ir visai jaunų pacientų. Kad žiūrėtų nepatikliai į jaunus specialistus, nepastebėjau. Pacientai kaip tik sako: „Ateinu, kaip pas anūką, kaip pas sūnų.“ (Juokiasi). Taip, kantrybės su vyresniais reikia daugiau. Bet kartais pakanka tik pajuokauti – žiūrėk, ir nuotaika geresnė, ir gydymą priima kitaip, ir režimo laikosi. Išeina šypsodamiesi. Ir pačiam smagu, kai matai gerai nusiteikusius pacientus.
 
- Kraujagyslių ligomis sergančiųjų sveikata priklauso nuo sėkmės operacinėje. Vienas gydytojas pasakojo, kad chirurgu netapo, nes bijojo, kad rankos drebės. Jūs neturite šios baimės?
- Pačioje pradžioje, kai tik pradėjau dirbti, visko bijojau, ir rankos padrebėdavo, bet paskui įgundi operuoti - tiesiog dirbti tai, ką reikia. Dar vėliau jau jautiesi tiek matęs įvairių atvejų, komplikacijų, žinių bagažas nepalyginamai didesnis, tad operacijos metu galvoje prasisuka daug įvairių scenarijų. Įtampos patiriu, kai būna sudėtingesni atvejai. Toks darbas – nepabėgsi... Bet rankos jau įgudusios, nebedreba (Juokiasi). Viskas įgyjama per patirtį.
 
- Kalbama, kad idant būtum įleistas į operacinę, turi nusipelnyti. Teko parodyti „stuburą“, kad chirurgo vardo esate vertas ne tik teoriškai?
- Pas mus darbo yra labai daug, todėl negaliu skųstis patyręs mobingą, ar kad kas nors neleidžia operuoti. Asmeniniai santykiai yra viena - visi mes su savo ypatybėmis ir charakteriais, bet darbe nesipykstam, kuriam dabar eilė operuoti. Tiesiog eini dirbi ir džiaugiesi, kad jį atlikai gerai. Jei komanda dar tarpusavyje spręstume kivirčus, darbo tik padaugėtų.

- Ar medikams taip pat galioja taisyklė „batsiuvys be batų“? Kitus gydote, o savo sveikatą apleidžiate.
- Turime tų pačių problemų kaip ir visi kiti, bet medikams gydyti medikus sunkiai sekasi – tokie pacientai nėra geri. Jie dažnai vengia tyrimų, jaučiasi viską patys gerai išmanantys.
 
- Kaip patekote dirbti į uostamiesčio ligoninę, juk mokslus baigėte Kaune, o rezidentūrą atlikote Vilniuje?  
- Į Vilnių rezidentūrą atsikėliau pratęsti dėl šeimyninių aplinkybių. Be to, norėjau tęsti darbą būtent aritmijų srityje, o toks gydymas iš esmės yra tik Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tiesa, Panevėžyje ir Šiauliuose yra implantuojami stimuliatoriai, bet rimtesnis gydymas neatliekamas.
Kai gavau pasiūlymą iš Jūrininkų ligoninės, su šeima susigundėme atsikraustyti gyventi į Klaipėdą. Tenkino sudarytos darbo sąlygos ir pasiūlytas didesnis krūvis. Nors medikai neretai priversti dirbti per kelis darbus, kad galėtų finansiškai stabiliau jaustis, šiuo metu prioritetą atiduodu šeimai, mažiems vaikams. Nesinori dirbti kiaurą parą, todėl dirbu vienoje darbovietėje. Ne visada remiesi į darbo užmokestį, o ir į tai, kiek žmogui reikia. Vis dėlto ateityje neatmetu galimybės eiti ir į privatų sektorių.
 
- Na, ir pabaigai, leiskite tiesiog patenkinti smalsumą. Ką, be vardo ir pavardės, bendro turite su lietuvių dvasininku ir poetu Antanu Strazdu?
- (Juokiasi). Kiek žinau iš senelio, kuris taip pat Antanas Strazdas, absoliučiai nieko. O šį vardą jau trečia karta nešiojame: aš, tėvas ir senelis esame Antanai.

---

 
Trumpai
Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų ir kraujagyslių intervencinės radiologijos laboratorijos intervencinės kardiologijos gydytojas.
2013 m  baigė Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, įgijo gydytojo kvalifikaciją.
2017 m.  Vilniaus universitete baigė rezidentūrą ir įgijo gydytojo kardiologo kvalifikaciją.