- Pandemija kerta per kojas ne tik įprastam gyvenimui, bet ir pasaulio medicinai. Kaip ji paveikė neurochirurgų darbą? 
- Pandemija konkrečiai mūsų neurochirurgijos klinikos darbą paveikė gerokai. Per praėjusį karantiną koronavirusas diagnozuotas vienam mūsų gydytojui, visas skyrius buvo uždarytas, dezinfekuotas, ligoniai išleisti. Kelias savaites funkcionavo tik vienas iš dviejų mūsų skyrių, buvo smarkiai sumažėjusios darbo apimtys. Antrojo karantino metu vėl turėjome COVID-19 atvejų, po kelis abiejuose skyriuose – tiek tarp pacientų, tiek tarp medikų. Tačiau šio antrojo karantino metu, man regis, darbas organizuojamas nepalyginamai sklandžiau ir po naujų COVID-19 atvejų skyriai nėra ilgam uždaromi. Gelbėja tai, kad turime du neurochirurgijos skyrius ir lengviau pasiskirstyti komandomis, saugotis. Vos diagnozavus naują atvejį, mūsų epidemiologai tuojau pat analizuoja epidemiologinę situaciją ir vertina, kiek kontaktų galėjo turėti sergantysis ar personalas, kam reikia izoliuotis ir panašiai. Kiek įmanoma tokiame darbe, saugomės ir patys. Tad nemenkas pokytis juntamas organizuojant komandos darbą.
Antras pokytis - kontaktas su pacientais. Kol kas, karantino metu, kai tik įmanoma, pirmiausia pacientui siūlome nuotolinę konsultaciją. Būna atvejų, kai man ne visada reikia matyti pacientą išsyk – pasikonsultavus kad ir telefonu pacientas išsako simptomus, kur, ką jaučia. Pagal tai, galiu jam išrašyti siuntimą konkrečiam tyrimui. Gavęs tyrimo rezultatus juos analizuoju ir matau, ar tai neurochirurginė problema, ar neurologinė – jeigu pastaroji, siunčiu konsultacijos pas neurologą. Dabar toks tas mūsų darbas. Žinoma, onkologiniams pacientams, skubiais atvejais paslaugas teikiame be pertrūkių.
Nepaisant visų iššūkių ir to, kad dabar COVID-19 atvejų diagnozuojama daugiau, dirbti lengviau nei pirmos pandemijos bangos metu. Atsirado daugiau aiškumo, dažniau pasitelkiame ir telemediciną. Kita vertus, ramina tai, kad vis daugiau žinome apie patį virusą. 
 
- Ar po dabartinio karantino nepadaugės pacientų, kurie sakys, jog vėl visos ligos ir būklės dėl pandemijos buvo užleistos? 
- Jau dabar matome, kad pacientų sumažėjo. Toks įspūdis, kad žmonės bijo atvykti į ligoninę konsultuotis, gydytis, tirtis ir sėdi namuose kentėdami skausmą. Neramu, kad nepasikartotų praėjusio karantino scenarijus, kai po gero pacientų štilio mėnesio atveždavo tokių užleistų onkologinių ligonių, kokių man niekada neteko matyti per visą darbo praktiką. Tarkime, iš rajoninės ligoninės atvežė jauną vyrą su spinaliniu naviku, paralyžiuotą, beveik mėnesį nevaikštantį. Dėl karantino ir planinių paslaugų bei tyrimų ribojimo jam net reikalingi tyrimai nebuvo atlikti laiku. 
 
- Pandemija ar ne, valdžios kaita vyksta. Kaip vertintumėte sveikatos ministro A.Verygos darbą? Ko tikitės iš naujo ministro?
- A.Verygą vertinčiau neutraliai: nei labai skeptiškai, nei labai teigiamai. Manau, kad žmogus stengėsi, o žiūrint atgal, klaidų visada galima surasti. Štai mano žmona, šeimos gydytoja, džiaugiasi, kad jam vadovaujant apmažėjo popierizmo, o kalbant apie neurochirurgus – nieko ypatingo nenutiko. Štai ankstesnius ministrus tikrai turime už ką keikti... Tiesą sakant, būtų gerai, kad naujasis ministras nesugadintų bent to, kas jau yra padaryta ir veikia tinkamai. Su žmona diskutavome, koks asmuo labiau tiktų būti naujuoju ministru – medikas ar vadybininkas. Mūsų nuomonės išsiskyrė, aš manau, kad geriau pažangus vadybininkas, o jam patariančių medikų tikrai atsiras. 
 
- Kokios modernybės, naujienos neurochirurgijoje? 
- Į Lietuvos mokslą žiūriu rezervuotai, skeptiškai. Neurochirurgijoje nepadarysime pasaulinio lygio mokslo. Tikram mokslui, praktikai, technologijoms reikalingos milijoninės investicijos. Tiesa, mūsų ligoninė gali pasidžiaugti turėdama visas šiuolaikines technologijas, kurios leidžia atlikti ir sudėtingiausias operacijas. Niekuo nenusileidžiame Kauno ar Vilniaus neurochirurginiams centrams. Turime tai, kas naudojama geriausiose pasaulio ligoninėse.
Taikome ir neuroendoskopiją, kai reikalingos mažai invazyvios procedūros, ir neuronavigaciją, kuri leidžia saugiai pasiekti, tarkime, giluminius smegenų sluoksnius. 
Žinoma, technologijos nėra taip lengvai prieinamos, kaip norėtųsi, mat jos pirmiausia nėra pigios. Tarp kitko, pastebėkite, kad ministerija yra kauniečių rankose ir, natūralu, kad to miesto ligoninės sulaukia daugiau paramos iš ministerijos bet kokiais klausimais. O štai mums šiemet ministerija vilkino duoti sutikimą pirkti būtiną naują mikroskopą, kuriam pinigų iš ministerijos nė neprašėme. Jį mums finansavo Klaipėdos savivaldybė. 
 
- Asmeniniam gyvenimui ir poilsiui laiko dar randate?
- Seniau dar būdavo laiko ir slidinėjimui, kelionėms. Dabar tą uždarė pandemija. Ji apribojo ir laisvą laiką, bent dvylika valandų per parą atiduodu darbui ir namuose esu sėslesnis. Sakyčiau, kad dabar mano ir darbas, ir hobis, ir sportas vyksta ligoninėje. Matyt, galėsiu pradėt save vadinti darboholiku. 

---

 
Dosjė 
Išsilavinimas: Kauno medicinos institutas 1970 - 1976 m.
Karjera: nuo 1976 - 2007 m. Kauno medicinos universiteto klinikų Neurochirurgijos klinikos gydytojas neurochirurgas 
Nuo 2007 Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinikos vadovas
1991 m. Aukščiausia neurochirurgo kvalifikacinė kategorija
1991 m. Medicinos mokslų daktaro vardas
1993 m. docento pedagoginis vardas
Priklausymas organizacijoms, mokslinė veikla:
1987 – 1989 Kauno medicinos universiteto BMTI mokslinis bendradarbis
1990 – 2005 Kauno medicinos universiteto BMTI Nervų sistemos chirurgijos laboratorijos vedėjas
2006-2007 Kauno medicinos universiteto BMTI vyresnysis mokslo darbuotojas
Lietuvos neurochirurgų draugijos pirmininkas, vicepirmininkas
Lietuvos SAM specialistas konsultantas neurochirurgijai
Lietuvos insulto asociacijos tarybos narys
Pasaulio neurochirurgų draugijų federacijos valdybos narys
Europos neurochirurgų draugijų asociacijos narys
Europos medicinos specialistų draugijos narys
Baltijos šalių neurochirurgų asociacijos 10 Kongreso (2006) organizacinio komiteto pirmininkas
Tarptautinio MT „Smegenų skilčių kraujosruvų chirurginio gydymo tyrimas“ (2007 – 2010) pagrindinis tyrėjas
Tarptautinio MT „Trauminių smegenų kraujosruvų chirurginio gydymo tyrimas“ (2010 – 2014) pagrindinis tyrėjas
Žurnalo „Neurologijos seminarai“ redkolegijos narys


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!