Aleksandra Ekkert: įspėjančios žinutės dėl insulto yra kelios

Sima Kazarian
2022-01-21
„1737 metais kompozitorius patyrė „apopleksiją“ – insultą – ir nebegalėjo judinti vienos rankos pirštų. Nuo to laiko operų jis nebekūrė, bet rašė oratorijas, kurios sulaukdavo net didesnio pasisekimo“, – pasakoja Santaros klinikų neurologė Aleksandra Ekkert. Ji visokeriopai šviečia visuomenę apie šią ligą, jos prevenciją ir gydymą. Laisvesniu nuo darbo metu „Insulto klubą“ feisbuke sukūrusi medikė patarinėja žmonėms, o netrukus patirtimi pasidalins ir knygose.
Aleksandra Ekkert: įspėjančios žinutės dėl insulto yra kelios
„Per paskaitas pabrėžiu, kad insulto ištiktose smegenyse per vieną minutę žūva daugiau nei milijonas neuronų“, – sako Santaros klinikų neurologė Aleksandra Ekkert.

- Apie insultą žmonėms siunčiate optimistinę žinutę – tai sunki liga, tačiau nebūtinai galutinis nuosprendis. Vis dėlto... patyrus insultą gyvenimas niekada nebus toks, koks buvo?
- Insultas – sunki liga, tačiau laiku suteikus modernų gydymą galime išvengti neigiamų jo padarinių. Būtų nerealistiška taip kalbėti apie visus, tačiau laiku skyrus gydymą kai kurie pacientai turi šansą pasveikti be matomų pasekmių: jie gali patys apsitarnauti, gyventi kaip iki tol. Noriu pabrėžti, kad tokios optimistinės išeitys nėra retos – jų yra daug.
Tačiau tiesa, kad gyvenimas po insulto jau nebus toks kaip anksčiau – žmonės, kurie visiškai pasveiksta, pasakoja, kad nuo šiol jie gatvėje mato kiekvieną paukščiuką, kiekvieną pavasarį pražydusią gėlytę... Jie pradeda gyventi čia ir dabar. Taigi insultas tampa tas skambutis, kuris įspėja, kad reikia pakeisti gyvenimą.
 
- Tačiau būna, kad insultą išgyvenę pacientai nieko nenori matyti – juos užklumpa depresija...
- Kalbant apie psichologinę pagalbą žmogui, kiekvienas pacientas rutiniškai nevertinamas psichiatrų, tačiau jei matoma (įtariama), kad žmogus turi depresiją arba nerimą, šie specialistai yra būtinai kviečiami, ne tik reabilitacijoje, bet ir iš karto skyriuje. 

Apie poveikį subtilesnėms protinėms funkcijoms geriausiai papasakotų neuropsichologai. Tai gana jauna mokslo sritis Lietuvoje, tačiau jos mokslinis indėlis vertinant subtilias insulto ištiktų pacientų kognityvines funkcijas būtų svarbus.
 
- Užsiminėte, kad didžiulį proveržį suteikusi mechaninė trombektomija kurį laiką buvo traktuojama kaip neveiksmingas metodas!
- Mechaninės trombektomijos veiksmingumo tyrimai iki 2015 metų nebuvo įrodę.  Tai buvo tiesiog netinkamai atliktų tyrimų problema, nes iš tiesų šis metodas nepaprastai veiksmingas, jei atliekamas laiku. Mes tikrai ne be reikalo kartojame, kad laikas yra smegenys – norėdama įtvirtinti šią mintį per paskaitas pabrėžiu, kad insulto ištiktose smegenyse per vieną minutę žūva daugiau nei milijonas neuronų. Aišku, insultas nelygus insultui, tačiau žinutė viena – pacientas turi kuo greičiau atsidurti ligoninėje. Matome pavyzdžius, kai žmogus į klinikas atvežamas komos būsenos, o išeina savo kojomis. Laiku atlikta trombektomija tinkamam pacientui daro stebuklus. Be jos paminėtinas ir kitas  veiksmingas gydymo būdas – intraveninė trombolizė. Tai kraujo skystinimas, suleidžiant vaistą į veną, tačiau jo taikymo laikas taip pat ribotas – iki keturių su puse valandos nuo insulto pradžios.
 
- Pasakėte „tinkamas pacientas“. Ką tai reiškia?
- Turiu galvoje kriterijų visumą, kurie lemia mechaninės trombektomijos sėkmę. Į šiuos kriterijus patenka ir žmogaus gretutinės ligos, vartojami vaistai, neseniai atliktos operacijos, smegenų būklė (amžiaus geriau neminėti – jis nebėra oficiali kontraindikacija). 
 
- O kaip su hemoraginiais insultais?
- Taip, tai jau kas kita, jiems netaikoma mechaninė trombektomija, tačiau ir čia matome gražių išeičių. Jauna moteris, turinti gretutinę ligą (diabetą), patyrė hemoraginį insultą. Tai buvo gulinti pacientė ir teko stipriai pakovoti dėl jos sveikatos. Bet ji pakilo iš ligos patalo, buvo išrašyta iš ligoninės, jau vaikšto pati, tiesa, dar su lazdele.
Apie hemoraginį insultą riebi žinutė būtų tokia: dažniausiai jie vyksta dėl padidėjusio kraujospūdžio. Dėl to pažeidžiamos smulkios kraujagyslės gali plyšti.
 
- Žmonės bijo vartoti skystinančius dėl kraujo išsiliejimo į smegenis.
- Viena, kai paskirtus skystinančius vaistus vartoji esant normaliam, o kita, kai padidėjusiam (220 mm Hg sistolinis) kraujospūdžiui. Deja, daug kas mėgsta sakyti, kad jiems „aukštas spaudimas natūralus“, „numušus spaudimą silpna“. Taip, pradėjus vartoti kraujospūdį koreguojančius vaistus reikia palaukti, kol organizmas susireguliuos, iš karto gali lankyti įvairūs pojūčiai. Tačiau niekada negalima žiūrėti pro pirštus į aukštą spaudimą ir laikyti jo normaliu.

Hemoraginiai insultai įvyksta ir dėl struktūrinių smegenų pakitimų, aneurizmos, ypač jauniems žmonėms. Tačiau šiokia tokia paguoda, kad yra tam tikri apie būsimą nelaimę perspėjantys ženklai.
 
- Kokie ženklai gali perspėti apie aneurizmą?
- Vieni jų – galvos skausmo priepuoliai. Čia neturiu galvoje migreninių galvos skausmų ar tų, kurie žmogui įprasti ir lydi didžiąją gyvenimo dalį. Atkreipti dėmesį reikia į naujai atsiradusius intensyvius galvos skausmus. Visuomet jų priežastis verta ištirti neurologiškai, ne tik dėl aneurizmos.
 
- Jei reikėtų įvardinti pagrindinius tyrimus, kuriuos reikia atlikti, norint įvertinti insulto riziką, ką patartumėte be kraujospūdžio sekimo?

- Tai būtų cholesterolio ir širdies ritmo sutrikimų, konkrečiai prieširdžių virpėjimo tyrimai. Jei cholesterolis padidėjęs, reikia nebijoti vartoti statinų. Žmones skundžiasi, kad dėl jų skauda raumenis, tačiau reikėtų kantrybės ir tiesiog drauge su gydytoju paieškoti išeičių: jei netinka vienas preparatas, pabandyti pakeisti kitu, taip pat kaitalioti vartojimo dažnį. Svarbiausia – neužleisti cholesterolio! Netgi jauni žmonės turėtų suklusti. Jei cholesterolis padidėjęs nežymiai, galbūt pakaks gyvenimo būdo korekcijos, sporto, tačiau po kiek laiko tyrimą reikėtų pakartoti. Jei man būtų tokia situacija, pakartotinai išsitirčiau po pusmečio. Rodikliams nesikeičiant, reikia galvoti apie vaistus. Pripažįstama, kad cholesterolio kontrolei teigiamą poveikį turi ir raudonųjų ryžių papildai, dieta, tačiau, kaip jau minėjau, šių priemonių veiksmingumą turi liudyti kraujo tyrimai. Kartais to neužtenka ir tenka vartoti vaistus.
 
- O kuo fizinis aktyvumas susijęs su cholesteroliu?
- Dažniausiai vien fizinio aktyvumo nepakanka blogajam cholesteroliui sumažinti, tačiau judėjimas didina gerojo cholesterolio kiekį kraujyje, kas irgi yra svarbu insulto prevencijai.

 
Dosjė
VULSK gydytoja neurologė ir Vilniaus universiteto dėstytoja, 8 mokslinių publikacijų autorė, 4 jų publikuotos užsienio moksliniuose žurnaluose. 
Šiaurės šalių insulto organizacijos valdybos narė, Santaros gydytojų sąjungos valdybos narė. 
Rašo disertaciją apie skirtingų smegenų sričių insultų ypatumus. 
2021 m. rugsėjo mėnesį įkūrė „Insulto klubą“ – organizaciją, kuri užsiima visuomenės švietimu apie insultą.
Šiemet planuoja gauti muzikos terapijos magistro diplomą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Budinti vaistinė


      Ministerija skatins rinktis tik pigiausius vaistus

      Ministerija skatins rinktis tik pigiausius vaistus

      Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo keisti kompensuojamųjų vaistų kainodarą, kuria skatintų pacientus rinktis tik vaistus s...
      Kaukės nebėra privalomos, bet vaistininkai pataria neskubėti jų nusiimti

      Kaukės nebėra privalomos, bet vaistininkai pataria neskubėti jų nusiimti

      Nuo šiandien įsigaliojus tik rekomendacijai, o ne būtinybei viešose vietose dėvėti medicinines kaukes, vaistininkai ...

      Sveika šeima


      Socialinių tinklų magija

      Keli mygtukų paspaudimai ir žiūrėk, ekrane galima pamatyti širdžiai mielą veidą. Šiuolaikiniame pasaulyje, kai laiškai nuo vienos šalies iki kitos nekeliauja kelis mėnesius, galima santykius palaikyti per atstumą. Ir nors socialiniai tinklai įneša į kasdienį gyvenimą nemažai naudos, kartu gali ir pa...

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Moterų teisės vyrų politiniame žaidime

      Šiandien Jungtinės Amerikos Valstijos siūbuoja ant lyno, nuo kurio nukritus nukentės pusė šalies populiacijos. Penki šalies teisėjai, iš kurių net keturi vyrai, pareiškė, kad 1973 m. abortus legalizavęs „Roe v. Wade“ Aukščiausiojo teismo sprendimas tikėtina, kad bus panaikintas.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Kenedis džiunglėse, Šekspyras Stokholme
      Henrikas Vaitiekūnas Kenedis džiunglėse, Šekspyras Stokholme
      Henrikas Vaitiekūnas Cigarečių istorijos
      Biocheminė meilė
      Henrikas Vaitiekūnas Biocheminė meilė

      Naujas numeris