Lemtingas pokalbis
Labai retoms ligoms priskiriama akromegalija J.Misiūtei nustatyta prieš ketverius metus. Tų metų vasarą moteris pasakoja pradėjusi justi tokius simptomus kaip užkimimas, rankų, kojų tinimas. Pastebėjo labiau atsikišusį smakrą, pastorėjusius žandas, pailgėjusią nosį. Moterį kamavo stiprus naktinis prakaitavimas, zvimbimas galvoje.
 
Pašnekovė pasakoja, jog turguje kreipėsi į žolininką, nes buvo girdėjusi apie beržo grybo naudingą poveikį bendrai sveikatai ir organizmo stiprinimui. Tuo metu žolininkas šito grybo neturėjo, tačiau pasiteiravo, kaip moters skydliaukė. Pasiūlęs sugrįžti po dviejų savaičių, kai gaus grybą, dar patarė išsitirti skydliaukę.
Moteris tuo metu pagalvojo, kad gerai būtų pirmiausia apsilankyti pas šeimos gydytoją, gauti siuntimą skydliaukei išsitirti pas gydytoją specialistą.
 
Ligos simptomai sunkiai atpažįstami
Gavusi siuntimą moteris iškart užsiregistravo pas gydytoją endokrinologą. Jūratė net nustebo, kai gydytoja klausinėdama išvardijo visus ją kamuojančius simptomus. Pasak pašnekovės, jau tada gydytoja įtarė akromegaliją ir hipofizės adenomą.
 
Akromegalija – liga, kuri progresuoja lėtai, todėl į daugumą simptomų žmonės neatkreipia dėmesio. Raudondvariškė pasakoja, kad pati savo simptomus priskyrė menopauzei ir intensyvaus sportavimo pasekmėms. Mat jau nuo mokyklos laikų moteris domėjosi ir užsiiminėjo alpinizmu.
 
Gydytojas endokrinologas papasakojo gydymo eigą: pirmiausia vaistai hipofizės adenomos augimui stabdyti, paskui – skydliaukės mazgelių tyrimas, operacija. Jūratė ir jos artimieji nuo pat pradžių buvo nusiteikę optimistiškai. Suleidus pirmuosius vaistus sako pasijutusi geriau: sumažėjo prakaitavimas, pradėjo geriau miegoti.
 
Teko sulėtinti gyvenimo tempą
Hipofizės adenomos operacija J.Misiūtei atlikta prieš daugiau nei dvejus metus. Operacijos metu intervencija atlikta pro nosį. Jau po keturių dienų iš ligoninės moteris buvo išleista į namus su nurodymais ilsėtis.
 
Pašnekovei nustatytas netekto darbingumo lygis. Likęs darbingumas skiriamas dirbti namų ūkyje. „Po kokio nors darbo ar susitikimo su bendraminčiais jaučiuosi pavargusi. Jeigu šiandien važiuoju atlikti tyrimų, žinau, kad rytoj ilsėsiuosi“, – pasakoja Jūratė. Piešimas, kuriuo ji užsiėmė nuo ligos pradžios, neleido galvoti vien apie ligą, padėjo išlikti pozityviai. Jūratė taip pat atrado naują sporto šaką – petankę. Kartais eina pažaisti su draugais, dalyvauja varžybose.
 
„Jaučiuosi kaip apatinė girna – sukuosi lėtai, neskubu. Kai greitai atsistoju, pajudu, apsisuka galva, todėl ir daktaras sakė judėti lėčiau, neskubėti. Vaikštau su šiaurietiškojo ėjimo lazdomis. Einu sau su keturiomis kojomis. Jeigu užmeta, pasilaikau“, – juokauja J.Misiūtė.
Dabar moteris savo ligą drąsiai vadina drauge. „Kadangi liga yra sutramdyta, tik kartas nuo karto toji mano „draugė“ primena, kad nėra taip, kaip buvo anksčiau“, – sako J.Misiūtė

---

 
Interviu
Lietuvos hipofizės pacientų asociacijos prezidentė Virginija Žilinskienė:
 
- Kokie procesai organizme vyksta, kai yra per daug aktyvus augimo hormonas?
 
- Nesu medikė, todėl mano žinios apie akromegaliją siekia tiek, kiek tai viešai prieinama bet kuriam asmeniui, besidominčiam viena ar kita liga. Todėl tiksliai kokie veiksniai tai sukelia, negaliu atsakyti. Pabandysiu paaiškinti, ką man pačiai pavyko sužinoti apie tai, kas vyksta sutrikus hipofizės veiklai. Jei hipofizės veikla sutrinka ankstyvame amžiuje, vaikystėje, tada padidėjęs augimo hormono kiekis gali sukelti hipofizinį gigantizmą, dažniausiai pasireiškiantį pagreitėjusiu kaulų augimu ir padidėjusiu ūgiu, neadekvačiu vaiko amžiui. Kai tai nutinka suaugusiems, susergama akromegalija: tada neproporcingai padidėja plaštakos, pėdos, apatinis žandikaulis, nosis, vidaus organai. Domėdamasi akromegalija atradau, kad dažnais atvejais sergantiems šia liga aptinkami ir hipofizės navikai. Dažniausiai tai būna priekinės hipofizės dalies gerybinės adenomos, tačiau ar navikas išsivysto, nes sutriko hipofizės veikla, ar atvirkščiai – susiformavęs navikas sutrikdo hipofizės veiklą – man išsiaiškinti nepavyko.
 
- Kokie dar simptomai, be neproporcingai didėjančių galūnių bei išvaizdos pokyčių, būdingi akromegalijai? Kaip pačiam žmogui „atpažinti“ akromegaliją?
 
- Jūsų paminėti išoriniai pažymiai atsiranda ne iš karto susirgus akromegalija. Pirminiai simptomai gali būti padidėjęs prakaitavimas, ypač naktinis, nuovargis, mieguistumas, dažnesni galvos skausmai, susilpnėjęs regėjimas, galūnių tirpimai, sąnarių skausmai. Daugelis sergančiųjų ilgą laiką į pradinius simptomus net nekreipia dėmesio, kai kuriuos bando paaiškinti dideliu darbo krūviu. Todėl šią klastingą ir lėtai progresuojančią ligą žmogui sunku atpažinti.
Tarptautinis hipofizės ligomis sergančiųjų organizacijų aljansas (WAPO) išskyrė akromegalijai būdingiausių simptomų sąrašą, o Lietuvos hipofizės pacientų asociacija, bendradarbiaujanti su minėta organizacija, pasirūpino jo vertimu. Sąraše įvardijami simptomai: stambūs veido bruožai ir padidėjęs liežuvis; grubus balsas ir garsus knarkimas; sutrikusi rega; galvos skausmai; padidėjusios rankos ir kojos; grubi, riebaluota oda ir labai gausus prakaitavimas; gausios, smulkios odos išaugos; nuovargis, raumenų silpnumas ir sąnarių skausmai; erekcijos ir mėnesinių ciklo sutrikimai; lytinio potraukio praradimas. Rekomenduojama turint tris ar daugiau iš išvardintų simptomų konsultuotis su gydytoju endokrinologu. Laiku pradėjus gydyti rezultatai geresni.
 
- Ką patartumėte pacientams, kuriems nustatyta akromegalija?
 
- Patarsiu ne tik akromegalijos diagnozę išgirdusiems, bet visiems, su bet kokia liga susidūrusiems – atraskite tai, kas jus nuteikia pozityviai. Supraskite, kad nepakanka rūpintis tik fizine sveikata – gydymo sėkmei svarbi ir gera emocinė savijauta. Bet čia nėra vieno, visiems tinkamo recepto, tokio ir gydytojas neišrašys. Reikia atrasti savo. Žinau, gali būti sunku, diagnozės šokiruoja, bet tai tik diagnozė – visa gydymo eiga priklauso ir nuo mūsų nusiteikimo.

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!