Aistė: skrandžio mažinimo operacijos negali tiesiog „norėti“

Roma Macijauskaitė
2021-01-07
Aistė (27 m.) nutukimu susirgo būdama 9-erių. Ilgą laiką bergždžiai ieškojusi įvairios pagalbos jos sulaukė būdama 25-erių. Skrandžio mažinimo operacijai pasiryžusi moteris apgailestauja, kad visuomenėje dar gajūs mitai tiek apie nutukimu sergančius žmones, tiek apie šias operacijas – yra žmonių, kurie jas slepia net nuo sutuoktinių.
Aistė: skrandžio mažinimo operacijos negali tiesiog „norėti“
„Man buvo atlikta laparoskopinė pakraštinė skrandžio rezekcija – vadinamoji „rankovė“. Nejutau jokių šalutinių poveikių, gana greitai grįžau į įprastą gyvenimo ritmą“, - pasakoja Aistė.

- Kada ir kaip supratote, kad norėtumėte sverti mažiau? 
Kai prireikdavo poilsio pertraukėlių lipant laiptais, kai parduotuvėse nerasdavau savo dydžio drabužių, kai ėmiau vengti bet kokios aktyvesnės fizinės veiklos viešumoje... Prie daugybės veiklų šimto kilogramų svoris prideda sąlygas, apie kurias sveiką kūno svorį turintys žmonės net nesusimąsto.
Supratimas, kad nutukimas yra liga, į mano gyvenimą atėjo gerokai per vėlai. Tiesą pasakius, gal net po skrandžio mažinimo operacijos. Iki tol keletą sykių buvau apsilankiusi pas dietologą, bet daug dažniau kreipdavausi į tuos, kurie, dabar suprantu, net neturi moralinės teisės liestis prie nutukimu sergančių žmonių: mitybos specialistus ir konsultantus. Leidau pinigus įvairiausioms mitybos programoms, kurios geriausiu atveju nepadėdavo, blogiausiu – tiesiog pakenkdavo.
Galiausiai šeimos gydytojos paprašiau siuntimo pas nutukimo chirurgą, kuris mano ligą ėmėsi iš tiesų gydyti.
 
Lengvai pasiryžote skrandžio mažinimo operacijai? 

- Tokios operacijos – ne estetinės. Jų negali tiesiog „norėti“. Ne kiekvienam nutukimu sergančiam žmogui šis gydymo būdas tinkamas, ne kiekvienam ir rekomenduojamas. Kadangi absoliučiai pasitikiu gydytojais, kai man jį rekomendavo, net nedvejojau. Man buvo atlikta laparoskopinė pakraštinė skrandžio rezekcija – vadinamoji „rankovė“. Nejutau jokių šalutinių poveikių, gana greitai grįžau į įprastą gyvenimo ritmą.
 
- Po operacijos kaip keitėsi jūsų gyvenimas?
- Visų pirma kūnas nustojo man trukdyti. Jei einu pasivaikščioti, nebeturiu prieš tai pasvarstyti, ar kelyje pasitaikys kokia įkalnė, į butą penktame aukšte galiu užlipti ir kalbėdama telefonu, parduotuvėje elementariai išsirenku drabužį.
Dabar esu normalaus, vidutinio sudėjimo moteris, kuri gali eiti, lipti, bėgti ir nebijoti, kad pasivijusi troleibusą ims ir numirs. Po operacijos svoris buvo sumažėjęs beveik keturiasdešimt kilogramų, dabar stabilizavosi ties minus trisdešimt nuo maksimalaus mano svorio.
Tačiau svarbiausia dalis – absoliučiai pakitęs santykis su maistu. Pirmaisiais mėnesiais po operacijos, kai į skrandį telpa vos porą arbatinių šaukštelių maisto, pradedi stipriai atsirinkti, ką iš tiesų nori suvalgyti, kas organizmui tikrai bus naudinga. Pradėjau ieškoti kokybiškų produktų, naudoti mažiau prieskonių, atradau, koks didelis skirtumas tarp kokybiško sūrio ir sūrio gaminio.
Su maistu dabar ne kovoju, o draugauju, ragauju ir mėgaujuosi.
 
Apie patirtį pasakojate tinklaraštyje veidrodeli.lt – ar teko susidurti su neigiamu požiūriu? Kokios baimės žmones kausto?
- Supratau, kad didžiausi mitai ir baimės yra tik mūsų galvose. Bijojau dalintis patirtimi, nes ir pati anksčiau įsivaizdavau, kad šios operacijos skirtos tik tiems, kas be pagalbos nebegali apsiversti ant kito šono. Vis dėlto, dalindamasi sulaukiau tik didelio palaikymo – supratau, kad kalbėti apie tokias operacijas būtina.
Gana greitai socialinėje erdvėje subūriau didelę bendruomenę skrandžio nutukimo operacijomis besidominčių ar jas patyrusių žmonių, kurie anksčiau beveik neturėjo su kuo pasidalyti patirtimis, pasidžiaugti vieni kitų laimėjimais. Gaila, bet visuomenėje vis dar gajūs skaudūs mitai tiek apie nutukimu sergančius žmones, tiek apie skrandžio mažinimo operacijas – kai kurie net slepia jas nuo sutuoktinių. Tikiuosi, kad po truputį toks požiūris išnyks ir žmonės galės be jokio gėdos jausmo siekti išsigydyti nutukimą, o ne slėpti pasiryžimą pasveikti.

 

Specialisto komentaras
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Chirurgijos klinikos gydytoja chirurgė Rita Gudaitytė:
 
Operacijų tipai
- Yra keli operacijų tipai. Vienos – kombinuotos, kai sumažinamas skrandžio tūris ir sutrumpinamas virškinamasis traktas. Kitos – restrikcinės, kai sudaroma kliūtis maistui patekti į skrandį arba sumažinamas jo tūris.
Populiariausia yra skrandžio apylankos operacija. Pasaulyje ji atliekama daugiau kaip 50 metų ir vadinama aukso standartu nutukimo chirurgijoje. Jos metu ne tik sumažinamas skrandis, bet ir sutrumpinamas virškinamasis traktas. Operacija yra efektyvi, geri jos ilgalaikiai rezultatai, puiki gretutinių ligų kontrolė. 

Sparčiai populiarėja vertikali skrandžio nupjovimo operacija, kurios metu sumažinamas skrandžio tūris, iš jo padaromas tartum vamzdelis. Taip žmogus mažiau suvalgo, greičiau pajunta sotumo jausmą, krenta svoris ir jį galima išlaikyti. Tokios operacijos pasaulyje atliekamos daugiau kaip 15 metų, bet dar reikia stebėti, koks ilgalaikis operacijos poveikis.
Yra naujų operacijų: skrandžio didžiosios kreivės įvertimo operacija ir dar naujesnė – kai ne tik verčiama skrandžio kreivė, bet ir daroma viena jungtis. Jos populiarios Lietuvoje, nes atliekant nereikalingi vienkartiniai instrumentai. Šios operacijos atliekamos 5-7 metus, naujoji – apie metus.
 
Kam rekomenduojama
Vyrauja tam tikri PSO nustatyti kriterijai. Jei kūno masės indeksas (KMI) yra daugiau nei 40, rekomenduojamas chirurginis nutukimo gydymas. Apie jį svarstoma ir tada, kai kūno masės indeksas yra 35 ir daugiau ir diagnozuojama viena iš gretutinių ligų, kurias sąlygoja nutukimas. Tai gali būti: II tipo cukrinis diabetas, padidinto kraujo spaudimo liga, sąnarių liga, miego apnėja, moterims – nevaisingumas.
 
Gyvenimas PO 
Ligoninėje pacientas praleidžia apie dvi paras, po savaitės dviejų grįžta į normalų gyvenimą. Fizinis aktyvumas leidžiamas po mėnesio.
Didžiausi pokyčiai būna pirmą mėnesį – kol organizmas adaptuojasi, kol išmokstama maitintis. Reikia valgyti po nedidelį maisto kiekį, lėčiau ir dažniau nei įprasta. Sumažėjus maisto ir kalorijų kiekiui, iš pradžių būna šioks toks nuovargis, bendras silpnumas. Organizmas turi priprasti prie naujo režimo.
Po operacijos pas mus apsilankę žmonės sako besigailintys vieno – kad nesiryžo jai daug anksčiau, nes pagerėjo gyvenimo kokybė, atrado naujų potyrių. Moksliniai tyrimai rodo, kad moterys, kurioms atlikta svorio mažinimo operacija, gimdo sveikesnius vaikus, ir vaikui nutukimo tikimybė gerokai sumažėja.
Tad ir noriu padrąsinti: nelaukite, kol atsiras gretutinių ligų, bus sunku paeiti. Ateikite tiesiog pasikalbėti. Nereikia bijoti, kad iškart bus kalbama apie operaciją. Gydytojas chirurgas supažindins su gydymo galimybėmis, jei reikės, nusiųs pas kitą specialistą. Dažniausiai pas mus atėjusieji jau būna išbandę ne vieną dietą, ne vienus fizinius pratimus. Numesti svorio įmanoma, esame turbūt ne vienas bandęs ir atsikratęs 5-7 kilogramų, tačiau išlaikyti būna sudėtinga. Dažniausiai tie kilogramai grįžta ir su kaupu. Operacija yra tas būdas, kuris padeda ne tik numesti svorio, bet ir jį išlaikyti.  

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Mobiliąsias vaistines M.Jakubauskienė vadina sveikintina iniciatyva

    Mobiliąsias vaistines M.Jakubauskienė vadina sveikintina iniciatyva

    Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, kad mobiliosios vaistinės būtų gera galimybė priartinti vaistų įsigijimą gy...
    Vaistinės atidaromos greičiau, nei „kepami“ vaistininkai

    Vaistinės atidaromos greičiau, nei „kepami“ vaistininkai

    „Vaistinės atidaromos greičiau, nei „kepami“ vaistininkai“, – aiškinama verslo atstovams, nor...

    razinka


    Sveika šeima


    Kodėl mes viską skaičiuojame?

    „Man dar trūksta pusantro tūkstančio žingsnių“, „per tris valandas perskaičiau 120 puslapių“, „čia tikrai daugiau nei dešimt gramų cukraus“, „šiąnakt giliai miegojau tik 4,5 valandos”, „mano grojaraštyje - jau 800 dainų“... Kai prie vakarienės stalo eili...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Tamsioji senatvės pusė – šiurpūs savižudybių rodikliai

    Urugvajuje vyresnio amžiaus žmonių savižudybių mastas kelia nacionalinį susirūpinimą, tačiau statistiniai duomenys atskleidžia, kad Lietuvoje situacija dar kritiškesnė. Abiejų šalių ekspertai kaip pagrindines problemas įvardija nutrūkusius socialinius ryšius, vienišumą ir pagalbos trūkumą.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Medicinos bendruomenė – atsakingas valstybės partneris. Laikas tai išnaudoti
    Andrej Rudanov Medicinos bendruomenė – atsakingas valstybės partneris. Laikas tai išnaudoti
    Egalitarizmo kritika
    Henrikas Vaitiekūnas Egalitarizmo kritika
    Pasiryžę gimdyti? Niekada!
    Gediminas Karoblis Pasiryžę gimdyti? Niekada!

    Naujas numeris