Priklausomybė nuo žaidimo
Jei kada teko išbandyti internetinę pažinčių programėlę, puikiai žinote, koks tai minų laukas. Ir jei patys ieškodami to vienintelio neužlipote ant minos, draugų rate tikrai esate girdėję bent vieną kitą istoriją.
 
Nereikia suprasti to klaidingai, daugelis žmonių iš tiesų pasakoja sėkmės istorijas. „Tinder“, kuri nuo paleidimo pradžios supažindino milijardus žmonių, teigia, kad heteroseksualių moterų sėkmės procentas siekia net 52 proc. Programėlė „Hinge“ tikina, jog 72 proc. pirmųjų pasimatymų būna tokie sėkmingi, kad įvyksta antrieji.
 
Įdomu, ką ne taip daro tie, kuriems simpatija nusprendžia nebeatrašyti arba jie vis atsiduria pasimatyme, iš kurio norisi pabėgti? Klinikinės psichologės Alinos Liu nuomone, daugelio pasimatymų programėlių sukūrimo būdas yra kaltas dėl to, jog žmonėms nepasiseka.
 
Psichologė aiškina, kad naudojimasis programėlėmis tapo tiesiog priklausomybe. Žmogus, leidžiantis sekmadienio vakarą ant lovos ir skirstydamas žmones į dešinę (patinka), į kairę (nepatinka), dažniausiai tai daro dėl pramogos, o ne rimto siekio su kuo nors susitikti. „Braukimas į dešinę – lyg poravimosi šokis, o iššokęs žodelis, kad jausmas abipusis, skatina dopamino išsiskyrimą, nuo kurio žmogus tampa priklausomas“, – įspėja ji.
 
Dėl šios priežasties naudojimasis programėle tampa ne tik nuobodulio užmušimo ritualu, bet ir ego stiprinimu. „Šis žaidimas tampa panašus į lošimo automatą, kur laimėjimas vyksta atsitiktiniais intervalais. Galiausiai žmogus trokšta turėti daugiau laimėjimų, – palyginimą pateikia A.Liu. – Nors pasimatymų programėlių skelbiamas tikslas – užmegzk gilesnį ryšį, iš tiesų žmogus atsiriboja nuo galimų pasekmių ir galimybės rasti tinkamą partnerį.“
 

„Nors pasimatymų programėlių skelbiamas tikslas – užmegzk gilesnį ryšį, iš tiesų žmogus atsiriboja nuo galimų pasekmių ir galimybės rasti tinkamą partnerį“, – sako klinikinė psichologė Alina Liu.

 
Pasimatymų algoritmai
Psichologės teigimu, pasikliaujant programėlės algoritmu, kuris sufleruoja, kas labiausiai tiktų į porą, žmogus pradėjo kurti savo scenarijus, kurie diktuoja, ar jis suderinamas su programėlės pateiktu asmeniu ar ne. Daugelis programėlės naudotojų galvoje pradeda kurti „raudonųjų vėliavų“ ir atstumiančių bruožų sąrašus, nulemiančius jo pasimatymus.
 
„Žmonės laikui bėgant galvoje kuria pasimatymų algoritmus, – aiškina A.Liu. – Kas apmokėjo sąskaitą? Ar žmogus atrodė entuziastingas? Ar asmuo po pasimatymo iškart parašė, ar privertė laukti atsakymo kelias dienas? Kiekviena detalė tampa nauju filtravimo kriterijų rinkiniu, nustatančiu, ar pasimatysite su tuo žmogumi dar kartą ar ne.“
 
Dar niekada nebuvo taip lengva, ką nors apgauti ar emociškai atvėsinti gerai parengta žinute, kai pasimatymų baseinas yra neaprėpiama erdvė. Tačiau džiaugtis pasirinkimo galimybe jau nereikėtų... „Nerimauju, kad pageidavimus atitinkantys algoritmai reiškia, kad žmogus pamiršta vertybes, vengia sudėtingų pokalbių ir negali priimti emocinio pažeidžiamumo, – trūkumus vardija specialistė. – Programėlių pagalba žmogus save apsaugo kiekvienu filtro sluoksniu. Jis atsiriboja nuo iššūkių, vengia skirtumų. Mano klinikinė patirtis rodo, kad sėkmingi santykiai dažnai grindžiami ne panašumais, o gebėjimu toleruoti kito skirtumus.“
 
Žinoma, tai nereiškia, kad vienintelis kelias į sėkmingus santykius yra programėlių pašalinimas iš telefono. Pabandykite kitą kartą būti atidesni braukdami į dešinę ir taikykite žmogui mažiau filtravimo kriterijų, pabandykite užmegzti pokalbį, kuris gali iš pradžių atrodyti sudėtingas. Galų gale, juk žaidimai smagesni, kai laimi?

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!