Jeigu kalbėsime apie visą spektrą seksualinių santykių – nuo atsitiktinio vienos nakties nuotykio iki išties romantiškų ilgalaikių santykių – draugiškas seksas atsidurs kažkur per vidurį. Tokie santykiai gana logiški: partneriai gerai, ir dažnai ne vienerius metus, vienas kitą pažįsta, tarp jų yra susiformavęs tam tikras emocinis artumas. Žodžiu, draugiškas seksas gali apsaugoti nuo pavojų, kuriuos kelia atsitiktiniai santykiai. „Tačiau „draugiškas seksas“ toli nuo visaverčių santykių, - teigia JAV seksologė Ž.Vrangalova. – Tokiems partneriams visuomet trūksta įsipareigojimų dėl bendros ateities, beje, ir monogamijos viltis vargu ar verta.
Seksualiniai santykiai tarp draugų padeda apsisaugoti nuo to, kad pasirinksite visiškai jums netinkantį žmogų, tačiau tai toli gražu nėra garantija, kad jūsų santykiai virs sąjunga, tenkinančia jus abu.“
Be akivaizdžios naudos – seksualinio pasitenkinimo plius draugiško bendravimo ir palaikymo, - draugiškas seksas populiarėja ir dar dėl dviejų priežasčių. Kaip teigia amerikiečių psichologas Peter K.Jonason, susirasdamas sekso partnerį žmogus stengiasi užpildyti tą tuštuma, kuri įsitvyro jau esamuose santykiuose. Neretai tokie santykiai tampa laikinu atsipalaidavimu, kol žmogus ieško tokio partnerio, kuris jį tenkintų visokeriopai. Tuo trapu santykiai su gerai pažįstamu žmogumi gali tapti tam tikra „treniruočių stovykla“, leisiančia pasitikrinti, ar žmogus iš principo yra pasirengęs rimtesniems santykiams – net galbūt su šiuo draugu. Tiesa, dažniausiai tokio egzamino „sekso draugai“ neišlaiko – tik 10-20 proc. draugiškų seksualinių santykių perauga į ilgalaikius romantinius.
Didžioji dauguma tokių „draugų“ pripažįsta, kad parėjus laikui (kartais tai mėnuo, o kartais - ir keleri metai) seksualinė trauka dingsta.
Kas toliau?
Ar pasibaigus seksualiniams santykiams įmanoma išsaugoti draugystę?
Plačiai paplitusi nuomonė, kad seksas kenkia draugystei - esą ją ardo. Tyrėjų Melissos Bisson ir Timoti Levin atlikta apklausa parodė, kad draugystės baigtis tapo antru dažniausiai minimu draugiško sekso trūkumu (taip atsakė 20 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių). Pirmoje vietoje – meilės be atsako tikimybė (65 proc. respondentų).
Tiesa, kitas neseniai atliktas tyrimas verčia abejoti anksčiau minėtojo rezultatais. Luisvilio (JAV) universiteto tyrėjų grupė, kuriai vadovavo Jesse Owen, apklausė tūkstantį studentų apie jų draugiško sekso patirtį. Iš 300 žmonių, kurie per pastaruosius pusę metų turėjo seksualinių santykių su draugais ir tie santykiai jau buvo nutrūkę, 80 proc. tvirtino, kad išliko su partneriais draugais. Beveik pusė studentų atsakė, kad santykiai tapo artimesni, nei buvo iki intymaus kontakto. Įdomu tai, kad labai panašiai atsakymai pasiskirstė ir tarp jaunuolių, ir tarp merginų.
Draugiškas seksas, pasak seksologės Ž.Vrangalovos, gali baigtis įvairiai. Gali dingti seksualinė trauka. O gali vienas partneris įsimylėti kitą ir tuomet abu ar kuris vienas nusprendžia, jog tai jiems netinka. Tačiau kad ir kaip bebūtų, dauguma porų nemato nieko blogo, kad „vėl taps draugais“. Bendra istorija ir bendri prisiminimai, emocinis artumas ir abipusė simpatija niekur nedingsta, tad gali tapti puikiu pamatu draugystei tęsti.
Tačiau kodėl tie minėtieji 20 proc. nesugebėjo likti draugais? Kaip paaiškėjo, jų santykiai nuo pat pradžių formavosi kiek kitaip. Arba „draugiškas sekas“ rėmėsi ne tik fiziologine trauka, arba draugystė nebuvo tokia tvirta, kaip manyta. Nutrūkus santykiams tokie žmonės jautėsi apgauti ir daug negatyviau atsiliepė apie partnerį nei tie, kuriems pavyko išsaugoti draugystę.
„Jei jūsų draugystė išties tvirta, joks „draugiškas seksas“ jos nesugriaus. O jeigu ji nutrūks po intymaus bendravimo, vargu ar ją buvo galima vadinti tikra draugyste“, - sako seksologė Ž.Vrangalova.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: