Kad ir kokia seksualinė revoliucija praūžtų moterų galvose, dauguma jų vis tiek liks ištikimos minčiai, kad geras seksas bus tik tuomet, jei partnerį ji mylės...
Jausmai ir prisirišimas stiprina seksualinę trauką ar ją slopina? Apie tai svarsto portalo „psyhologies. ru“ ekspertai.
Mylėdami mes atsiveriame kitam ir iš tiesų rizikuojame būti atstumti ar pamesti, nes jausmai – tai judėjimas, ir niekas negali garantuoti jų pastovumo. Tačiau čia ir slypi sėkmės šaltinis: atsiverti, nepaisant baimės, reiškia pajausti savo jėgą.
Ar bus malonu?
Šiandien sukurtas naujas meilužio idealas – techniškas, eksperimentas pasirengęs vyras. „Dailiosios lyties atstovės vis dažniau renkasi seksualinius partnerius, prie kurių, kaip jos mano, neprisiriš, - teigia psichoanalitikas Didier Lauru. – Taip šiuolaikinės moterys stengiasi pasislėpti nuo meilės.“
„Artumas daro mus pažeidžiamus, - aiškina psichoterapeutas Aleksandras Černikovas. – Mes prarandame kontrolę ir tampame priklausomi nuo partnerio. O tai gali kelti nerimą.“
Stengdamos išvengti jausmų moterys kartais partnerį išnaudoja tik kaip instrumentą malonumui pasiekti. Tačiau puoselėti jausmingumą be jausmų neįmanoma, įsitikinusi seksologė Irina Paniukova. „Visavertis orgazmas – ne tik seksualinė iškrova. Jis priklauso ir nuo partnerių pasitikėjimo vienas kitu, jų sugebėjimo atsiverti ir atsiliepti į vienas kito jausmingumą. Taigi manau, kad seksas be meilės įmanomas, tik ar jis suteiks malonumo?“, - svarsto seksologė.
„Juodas“ aistra
„Net negalvoju skirtis su vyru. Tačiau karts nuo karto būnu jam neištikima, - prisipažįsta 48-erių Irina. – Su kitu partneriu aš sau leidžiu daug daugiau ir nesigėdiju. O su vyru taip elgtis negaliu: man bus nemalonu, jeigu jis galvos, kad aš pasileidusi. Meilė man – tai pagarba, pasitikėjimas, švelnumas, o seksas su svetimu vyru – visai kas kita.“
Šeimos psichologė Irina Šifanova mano, kad seksui trukdo ne pati meilė, o pernelyg romantizuotas jos suvokimas. „Irina kalba apie pasitikėjimą, tačiau iš tikrųjų vyru ji nepasitiki. Gyvenimą ji tarsi padalinusi į šviesiąją ir tamsiąją pusę ir vyrui rodo tik vieną jų, - įsitikinusi I.Šifanova. – Tokio elgesio priežastys greičiausiai slypi vaikystėje. Galbūt tėvai neigiamai žiūrėjo į bet kokį seksualumo pasireiškimą ir Irina įprato gėdytis savo kūno bei troškimų.“
Dviejų pradų kova
Kartais moterys vengia turėti lytinių santykių ne todėl, kad laukia meilės, o todėl, kad negali išsirinkti, su kuo jai tai daryti. Ir dėl to kaltas ne partnerio nebuvimas, o vidiniai lyčių vaidmenų konfliktai. „Maži vaikai nejaučia savęs kaip mergaitės ar berniuko, - teigia seksologas Georgijus Vvedenskis. – Apie tai, kas jis toks, vaikas sužino iš tėvų. Vėliau jau įvyksta pasiskirstymas į vyrišką arba moterišką psichoseksualinį tipą. Tačiau kartais tėvai su mergaite elgiasi kaip su berniuku (ir atvirkščiai). Tuomet gali susiformuoti androgeninis tipas, kuriame yra ir vyriškojo, ir moteriškojo prado.“
Suaugusi tokia moteris išgyvena prieštaringus jausmus, nes toks seksas, koks yra priimtas visuomenėje, jai atgrasus. „Užsiimti seksu su priešingos lyties atstovais jai nemalonu, tačiau ir homoseksualūs santykiai nepriimtini, nes moteris žino, kad juos smerkia visuomenė. Todėl jai daug lengviau gyventi be sekso“, - sako G.Vvedenskis.
Surizikuoti ir atsiskleisti
Mes stengiamės būti patrauklūs partneriui ir vengiame to, kas jam nepatiktų. Tokie apsidraudimai atsiranda ne šiaip sau. Tačiau, pasak specialistų, taip darydami kartais prarandame save. Mylėdami mes atsiveriame kitam ir iš tiesų rizikuojame būti atstumti ar pamesti, nes jausmai – tai judėjimas, ir niekas negali garantuoti jų pastovumo. Tačiau čia ir slypi šventės šaltinis: atsiverti, nepaisant baimės, reiškia pajausti savo jėgą.
„Man patiko vilioti. Aš kolekcionavau meilužius, - prisimena 47-erių Viktorija. – Tačiau jeigu vyras pasiūlydavo man gyventi kartu, mesdavau jį. Pradėjusi lankytis pas psichologą, supratau, kad bėgau nuo meilės, nes bijojau patirti skausmą, kai santykiai nutrūks. Sukūriau lemtingos moters įvaizdį ir po juo pasislėpiau. Tačiau dabar noriu nusimesti kaukę.“
„Kalbėdami apie gilius jausmus paprastai omenyje turime ilgai trunkančius santykius, - svarsto I.Paniukova. – Tačiau kartais net ir vienintelis susitikimas gali palikti gilų pėdsaką. Tai juk priklauso ne nuo laiko, kiek partneriai kartu, o nuo to, kiek artimi vienas kitam jie jaučiasi. Dviejų valandų susitikimas gali visam gyvenimui likti atmintyje ir širdyje.“
Atvirai apie ketinimus
Seniau seksualiniai santykiai be meilės buvo smerkiami, dabar gi leistini, o kartais ir sveikintini. Svarbiausia, I.Paniukovos nuomone, kad partneriai teisingai suprastų vienas kitą. „Seksas be įsipareigojimų galimas tik tuomet, jei abu partneriai sutinka, kad santykiai gali bet kada nutrūkti. Tačiau tai nereiškia, kad jie nejaučia vienas kitam jokių jausmų. Priešingai, partneriai turi mažų mažiausiai pasitikėti vienas kitu.
Daug sunkiau, kai vieno partnerio norai nesutampa su kito partnerio troškimais. Pavyzdžiui, moteris tikisi, kad santykiai turės tęsinį, o vyras siūlo tik kelis susitikimus.
Jeigu partneriai supranta, kokius santykius kuria, yra atviri vienas kitam, jie gauna galimybę išgyventi ne vieną nepamirštamą akimirką.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: