Šiltuoju sezono metu lauke retam pavyksta išvengti neprašytos įvairių vabzdžių draugijos. Jie ne tik erzina, bet ir kartais gali būti pavojingi gyvybei. Kokių priemonių imtis, kad darbai bei poilsis gamtoje neapkarstų?
Vabzdžių sugeltai sudirgusiai odai nuraminti patariama naudoti antihistamininius arba hormoninius tepalus, taip pat niežuliui malšinti rekomenduojama išgerti antihistamininį preparatą. Nesant po ranka jokių priemonių uždegiminę reakciją sumažinti ir tvinksėjimą, gėlimą numalšinti gali padėti šaltas vanduo.
Gelbėja ir šaltas vanduo
Pavojingiausi ir dažniausiai alergines reakcijas mūsų šalyje sukeliantys vabzdžiai yra bitės, širšės ir vapsvos. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Anželika Chomičienė priminė, kad ne rečiau kenčiama ir nuo įkyriųjų uodų. Tačiau nuo jų įkandimų retai pasireiškia sunki, gyvybei pavojinga sisteminė alergine reakcija.
„Vabzdžių įkandimo vietoje dažniausiai atsiranda nedidelis patinimas, paraudimas – tai normalus fiziologinis organizmo atsakas. Taip oda paprastai į uodo įkandimą ar vapsvos suleistus nuodus ir reaguoja. Apie vietinę alerginę reakciją būtų galima kalbėti, jei patinimas viršija 10 cm ir laikosi ilgiau nei parą. Tai nėra pavojinga, bet itin nemalonu pacientui“, – aiškino gydytoja.
Tokiai sudirgusiai, niežtinčiai odai nuraminti gydytoja patarė naudoti antihistamininius arba hormoninius tepalus, taip pat niežuliui malšinti rekomenduojama išgerti antihistamininį preparatą.
Nesant po ranka jokių priemonių uždegiminę reakciją sumažinti ir tvinksėjimą, gėlimą numalšinti gali padėti šaltas vanduo. Juo galima pažeistą vietą nuplauti ir jau prieš naudojant konkrečią priemonę.
Kada pavojinga gyvybei
Bet kokiam vabzdžiui įkandus budrumo prarasti nereikėtų. Jei ne tik patino įkandimo vieta, bet atsirado viso kūno odos paraudimas, dilgėlinė, pablogėjo bendra būklė – ėmė svaigti galva, pykinti, pasidarė silpna, reikėtų skubėti kreiptis medikų pagalbos. Tai – galimos gyvybei pavojingos anafilaksinės reakcijos požymiai.
„Tokios reakcijos pasireiškia ne tik bendru silpnumu, bet ir gerklų, veido tinimu, dusuliu, šalto prakaito pylimu, arterinio kraujospūdžio nukritimu – kartais ir iki sąmonės praradimo (anafilaksinio šoko)“, – kalbėjo A.Chomičienė.
Anafilaksinė reakcija gali prasidėti per keletą minučių ir laiku nesuteikus pagalbos pasibaigti net mirtimi. „Tačiau tai nėra labai dažnas dalykas. Pasaulyje tokių mirčių vienam milijonui gyventojų pasitaiko 0,03–0,4 atvejų per metus. Bendrai anafilaksinė reakcija nuo vabzdžių įkandimų ištinka 0,3–7 proc. žmonių“, – sakė gydytoja alergologė.
„Apie vietinę alerginę reakciją, įkandus vabzdžiui, būtų galima kalbėti, jei patinimas viršija 10 cm ir laikosi ilgiau nei parą. Tai nėra pavojinga, bet itin nemalonu pacientui“, – aiškino gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Anželika Chomičienė.
Alergija sėkmingai gydoma
Specialistė pastebėjo, kad nereikia apsigauti, jei pirmą kartą įgėlus vabzdžiui blogumas neatsirado. „Anafilaksinės reakcijos formuojasi po pakartotinio įkandimo, kai organizmas jau būna įsijautrinęs ir pagaminęs antikūnų. Ryški reakcija nebūtinai visuomet pasikartoja vabzdžiui įgėlus, tačiau daugiau nei pusė alergiškų žmonių patirs galbūt net sunkesnę anafilaksiją“, – aiškino alergologė.
Todėl vabzdžių įkandimams jautrūs žmonės privalo su savimi nuolat turėti adrenalino švirkštą, pageidautina - autoinjektorių, kurį patogų suleisti į raumenis šlaunies srityje tiesiog per drabužius. Antro pasirinkimo vaistai – antihistamininiai medikamentai nuo alergijos. Taip pat galima išgerti hormoninį vaistą, užkertantį kelią reakcijai pasikartoti tą dieną.
A.Chomičienės pastebėjimu, jau patyrusieji anafilaksiją ir sudaro didžiąją dalį pacientų srauto. „Tokiems žmonėms šiandien įmanoma sėkmingai padėti taikant specifinę imunoterapiją vabzdžių nuodais. Tačiau gydytis prireikia mažiausiai trejus metus iš eilės“, – pridūrė pašnekovė.
Jautresniems vabzdžių įgėlimams žmonėms gydytoja patarė nepamiršti tinkamai apsirengti būnant lauke – nesirinkti ryškiaspalvių drabužių, nesikvėpinti, vengti kitų kvapnių kosmetikos priemonių, nevalgyti lauke, sandariai laikyti maistą ir gėrimus. Taip pat – naudoti specialias vabzdžius atbaidančias priemones.
Tarp kitko
Įgėlus bitei svarbu pašalinti gėluonį. Nubraukite jį stipriai prie odos prispaudę kortelę pagal gėluonies patekimo į odą kryptį.
Jei įtariate, kad esate alergiškas vabzdžių įkandimams, kreipkitės į gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą, kuris jus ištirs ir paskirs tinkamą gydymą.
Įgėlus širšei ar bitei reikėtų pasišalinti kuo toliau nuo tos vietos, nes šie vabzdžiai geldami išskiria tam tikrus įspėjamuosius feromonus, kurie sukelia dar didesnį į talką skubančių bendražygių agresyvumą.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
.jpg "UAB „Affidea Lietuva“ gydytojos radiologės dr. Rūtos Briedienės teigimu, ABUS tyrimas ypač reikalingas ir tikslingas moterims, kurių krūtyse gausus liaukinis audinys. „Didžiausias šio tyrimo privalumas - automatizacija, kurios metu krūties audiniai apžiūrimi standartizuotai, nepraleidžiant atskirų krūties audinio sričių, kas kartais nutinka įprastinio, rankinio ultragarso tyrimo metu“, - sako gydytoja.")
.jpg)
Komentuoti: