- Vaikų sergamumas diabetu Lietuvoje auga. Kokios to priežastys?
Pirmo tipo diabetas – viena dažniausių lėtinių neinfekcinių vaikų ligų. Nuo 1983 metų vykdomas šios ligos registras ir stebimas jos atvejų didėjimas apie tris procentus kasmet. Šiuo metu Lietuvoje yra apie devyni šimtai vaikų, gyvenančių su diabetu. Tikslios pirmo tipo diabeto priežastys nėra žinomos, reikšmės turi genetika bei tam tikri aplinkos veiksniai, persirgtos virusinės ligos.
Stebima, kad daugėja ir antro tipo diabeto atvejų tarp vaikų. Vienas reikšmingiausių veiksnių, turinčių tam įtakos – antsvoris ir nutukimas, kuris sparčiai didėja tarp vaikų ir paauglių, ypač pandemijos metu.
Antro tipo diabeto plitimas vaikų amžiuje nėra oficialiai registruojamas, tačiau vien per pusmetį Klaipėdoje išaiškinome du šios ligos atvejus. Jauniausiam pacientui buvo vos vienuolika metų. Šio tipo diabeto dažnėjimą tarp vaikų lemia nutukimą skatinanti aplinka, genetika, maisto porcijų dydis ir apskritai nesubalansuota, nesveika mityba bei fizinio krūvio stoka.
 
- Kokie pirmieji abiejų tipų diabeto simptomai, į ką reikia atkreipti dėmesį tėvams?
- Pirmo tipo diabeto klinikiniai požymiai dažniausiai būna: troškulys, svorio kritimas ir nustatoma padidėjusi (daugiau nei 11 mmol/l) glikemija. Klinikiniai simptomai pasireiškia per kelias savaites ir kuo mažesnis vaikas – tuo greičiau. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į pasikeitusius vaiko mitybos įpročius, svorio kritimą, troškulį, neretai atsirandantį naktinį šlapimo nelaikymą. Vaikas tampa vangesnis, liūdnesnis, mažiau valgo arba valgo, bet svoris krenta. Pandemijos metu pastebėjome, jog visuomenės dėmesys buvo labiau sukoncentruotas į COVID-19 simptomus. Todėl galbūt tėvai neskyrė pakankamai dėmesio ir kartais nematė aiškių diabeto simptomų, o į medikus kreipėsi tik tuomet, kai vaikui tapo sunku kvėpuoti, atsirado gilus, acidozinis kvėpavimas, kas patvirtina diabetinės ketocidozės diagnozę.
Antro tipo diabeto klinikiniai simptomai nėra specifiniai. Vaikai dažnai būna nutukę arba turintys antsvorio, stebimi odos pokyčiai: pigmentacija kaklo, pažastų, raukšlių srityje. Liga diagnozuojama, tiriant profilaktiškai glikemiją ir, radus daugiau nei 6,1 mmol/l, atliekamas gliukozės tolerancijos mėginys ir po dviejų valandų, radus glikemiją daugiau nei 11 mmol/l. Neretai kartu stebimas ir kepenų fermentų padidėjimas, echoskopiniai kepenų pakitimai, padidėjęs kraujospūdis.
 
- Diagnozavus diabetą svarbu suformuoti naujus gyvensenos įgūdžius, tiesa?
- Diagnozavus pirmo tipo diabetą, vaikai gydomi stacionare, išmokomi mitybos planavimo, insulino terapijos ir glikemijos kontrolės principų. Vėliau šias žinias pritaiko kasdieniame gyvenime.
Antro tipo diabetu sergančio vaiko gydymas remiasi mitybos korekcija, fizinio krūvio didinimu. Svarbus stabilus svorio mažėjimas ir jo išlaikymas normos ribose. Kuo liga greičiau diagnozuojama ir kuo greičiau paskiriamas gydymas, kartais net medikamentinis, galima atitolinti gręsiančias komplikacijas ir išvengti metabolinių pasekmių: arterinės hipertenzijos, riebalų apykaitos sutrikimų.
 
- Diabetas COVID-19 kontekste – didžiulis pavojus vaiko sveikatai?
- Pasibaigus pandemijai užaugs pokovidinė karta, kuri bus nutukusi, mažiau bendraujanti ir galimai turės ne tik psichologinių, bet sveikatos sutrikimų.
Jau dabar matome, jog po persirgtos koronavirusinės infekcijos diabetu sergančių vaikų taip pat daugėja, pernai diagnozuoti 25 nauji atvejai, tačiau tiksliai dar nežinoma, ar COVID-19 infekcija turi įtakos tiesioginei kasos pažaidai. Vaikais, susirgę diabetu iki pandemijos, retai patekdavo į stacionarą dėl pablogėjusios ligos kontrolės, todėl galima daryti išvadą, kad išmoktos pamokos buvo gerai pritaikytos praktikoje. Pastebėta, kad nutukę ar antsvorį turintys vaikai COVID-19 infekcija serga sunkiau.
Norėčiau paskatinti tėvus būti atidesnius, atkreipti dėmesį į diabeto simptomatiką ir laiku kreiptis į medikus. Pandemija ar ne, tačiau ugdykime vaikams sveiko gyvenimo būdo įpročius, skatinkime judėti, sveikai maitintis, atsisakykime greito maisto. Taip išvengsime rizikos veiksnių, kurie gali daryti įtaką vaikų sveikatai ateityje.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!