Vis labiau įsisiautėjant gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sezonui gydytojai primena, kokių priemonių galima griebtis nemaloniems simptomams palengvinti.
Jei pasigavote gripą ar kokį kitą virusą, pagrindinė taisyklė – laikytis namų režimo ir duoti organizmui pačiam kovoti su liga. Svarbu nepersivalgyti, rinktis lengvesnį maistą, kad neapsunkintume virškinimo sistemos, nes organizmui reikia jėgų kovoti su virusu.
Virusas įsismarkauja
.jpg)
Šeimos medicinos ir endobiogenetikos gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė pasakojo, kad sergamumo pakilimas stebimas jau trečia savaitė. „Tikrai jaučiasi apkrovimas, virusai vis labiau įsismarkauja. Yra žmonių, kurie spėjo ir po kelis kartus susirgti, ateina pakartotinai karščiuodami. Ką pastebime, kad šiemet daugiau tikro gripo atvejų nei paprastų kvėpavimo takų infekcijų. Turime klinikoje greitą gripo testą, tad galime greitai tą diagnozuoti“, – sakė gydytoja.
Ji atkreipė dėmesį, kad būdingi dabartinio gripo simptomai – „sausas“ (nereproduktyvus) kosulys, aukšta temperatūra, bendra bloga savijauta, raumenų, galvos skausmai. „Jokių upeliais bėgančių slogų nebūna, nebent tik lengva sloga. Staiga pakilusi aukšta temperatūra – įprastai skiriamasis nuo įprasto peršalimo simptomas. Aišku, ir jam varginant temperatūra gali šoktelėti“, – aiškino E.Nevardauskaitė-Rudzikienė. Gydytoja pridūrė, kad dabar siaučiantis ir vadinamasis „žarnyno gripas“ – ūminės žarnyno infekcijos.
Laikytis namų režimo
Jei pasigavote gripą ar kokį kitą virusą, gydytoja priminė, jog pagrindinė taisyklė – laikytis namų režimo ir duoti organizmui pačiam kovoti su liga. „Svarbiausia vartoti daug šiltų skysčių. Jei trūksta skysčių, gali kaip reikiant nesuveikti ir vaistai nuo peršalimo, pavyzdžiui, paracetamolis, nes sutrikus skysčių apytakai organizmas negali jo tinkamai pasisavinti“, – patarė gydytoja.
Dar tik jaučiant, kad esate per žingsnį nuo lovos režimo, ligai užbėgti už akių galima vartojant didesnes vitamino C dozes. „Ligos pradžioje pati naudoju ir rekomenduoju cinką su šeivamedžio sirupu, tai labai gerai veikia. Taip pat svarbu nepersivalgyti, rinktis lengvesnį maistą, kad neapsunkintume virškinimo sistemos, nes organizmui reikia jėgų kovoti su virusu“, – sakė E.Nevardauskaitė-Rudzikienė.
Gydome gerklės skausmą
Virusines kvėpavimo takų infekcijas paprastai neišvengiamai lydi perštinti gerklė. Čia pirmas patarimas – vėlgi pakankamas šiltų skysčių vartojimas. „Galvojant apie purškalus į gerklę, jie daugiau naudojami vaikams nuo trejų metų amžiaus, mažesniems netinka. Suaugusiesiems prieš juos naudojant patarčiau paskalauti gerklę vandeniu su druska. Tai duoda gerą efektą. Gerklę nuraminti padės ir šalavijas, ir imbieras su citrina, esant gripui ypač tinka čiobrelis“, – vardijo gydytoja.
Ji priminė ir apie ant gerklės dedamus kompresus. „Jie tikrai efektyvūs, ypač mažiems vaikams, kurie negali skalauti ar per jiems anksti duoti čiulpinuką, kad nepaspringtų. Ir suaugę galėtų prisiminti šį pagalbos būdą, ypač kai dingsta balsas. Kompresus galima dėti ir varginant kosuliui, tik tada jau ant krūtinės plaučių srityje“, – patarė pašnekovė.
Išsivaduoti nuo kosulio
„Sausam“ kosuliui gydyti E.Nevardauskaitė-Rudzikienė rekomendavo lietuviškąjį čiobrelį. „Jo yra ir vaistų pavidalu, ir vartojamos arbatos. Varginant „šlapiam“ kosuliui yra įvairių tam skirtų preparatų. Garstyčių pleistrai irgi veiksmingi, bet daugiau tinka sergant bronchitu. „Sausą“ kosulį taip kaip tik galima be reikalo pastiprinti“, – pabrėžė ji.
Varginant kosuliui savo vietą užima ir inhaliacijos. „Jos labai tinka tiek prie „sauso“, tiek „šlapio“ kosulio. Aišku, po inhaliacijų nereikėtų skubėti eiti į lauką. Visada šias procedūras rekomenduoju atlikti likus kelioms valandoms iki miego, kad būtų spėta išsikosėti. Saugiausia inhaliacijoms naudoti vandenį iš čiaupo arba paprastą mineralinį vandenį. Be abejo, čia reikia atsargumo, vandens garai turi būti ne per karšti, ypač inhaliaciją darant vaikui. Tokiu atveju palaikyti drėgmę aplinkoje padeda ir tiesiog ant radiatoriaus padžiautas šlapias rankšluostis“, – pasakojo medikė.
Jūros vanduo – ne panacėja
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad sergant sloga nereikėtų aklai vadovautis populiariu patarimu nosį praplauti jūros vandeniu. „Juo, kaip ir sutraukiančiais lašiukais, per daug piktnaudžiauti nereikėtų. Nosies gleivinė nėra pritaikyta būti nuolat veikiamai šių priemonių. Dažnas jūros vandens naudojimas gali išsausinti nosies gleivinę, o dėl to tik imamos gaminti gleives. Taigi gali susidaryti užburtas ratas. Jūros vanduo reikalingas nosies tualetui, kai pats žmogus normaliai neišsipučia nosies ar jaučia, kad kažkas lieka nepašalinta. Tuomet labai patogu išsiplauti jūros vandeniu, tai atkemša nosį. Bet po to visada reiktų pagalvoti apie nosies gleivinės priežiūrą, sutepti aliejinio pagrindo tepalais“, – pabrėžė E.Nevardauskaitė-Rudzikienė.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
Komentuoti: