Užkirsti kelią antrinei infekcijai
Bet kokia žaizda – tiek, atrodo, nedidelis įbrėžimas, tiek rimtesnis gilesnių audinių ar net organų pažeidimas – atviri vartai antrinei infekcijai. Susižeidus gamtoje į žaizdą gali lengvai patekti stabligės, botulizmo ir kitų pavojingų sukėlėjų.
Taigi pirmas žingsnis susižalojus – imtis tinkamų dezinfekcijos priemonių.
 

„Pirmiausia, kad ir kokia žaizda bebūtų, prieš liečiantis prie jos būtina nusiplauti rankas. Tuomet reikėtų apvalyti nešvarumus su vandeniu aplinkui pažeistą vietą braukiant į žaizdos periferiją“, – patarė Klaipėdos Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja, gydytoja dermatovenerologė Aldona Kajutytė.

 
Jei yra galimybė, žaizdą patariama nuplauti šiltu vandeniu ir muilu, geriausia – tekančiu. Kitu atveju tiks bet koks švarus vanduo, kad ir mineralinis. Po to žaizdą reikia nusausinti. Nereikėtų skubėti stabdyti kraujavimo, jeigu jis nėra pavojingas gyvybei. Su tekančiu krauju iš žaizdos išplaunami virusai ir bakterijos, kurios gali sukelti ligas.
 
Pagelbės antiseptinės priemonės
Toliau reikia pasirūpinti žaizdos dezinfekavimu antiseptinėmis priemonėmis, slopinančiomis mikroorganizmų dauginimąsi. Anot pašnekovės, puikus pasirinkimas – specialus dezinfekuojamasis purškalas. „Juo dabar daugelis iš anksto pasirūpina prieš kelionę. Šiandien yra gausus šios priemonės formų ir įpakavimų pasirinkimas. Išvykose, kada ne visada yra galimybė nusiplauti rankas po liestų nešvarių paviršių ar daiktų, tokią priemonę itin pravartu turėti. Tokiu dezinfektantu reikėtų purkšti odą aplink žaizdą“, – kalbėjo A.Kajutytė.
 
Kelionės vaistinėlėje vietą gali rasti ir kitos žaizdai praplauti ir dezinfekuoti skirtos priemonės – specialūs tirpalai, geliai, padedantys išvalyti žaizdą ir skatinantys gijimą. „Tik juos naudojant reikėtų įvertinti žaizdą, jos gylį, paciento amžių. Tačiau net ir mažiems vaikams dezinfekcijai drąsiai galima naudoti fiziologinį druskos tirpalą“, – pastebėjo specialistė.
Dermatovenerologė priminė, kad norint dezinfekuoti žaizdą galima aplink ją (bet ne pačią žaizdą) patepti ir trupučiu jodo, šiek tiek praskiestu su vandeniu. Nepakenks ir sodos arba kalio permanganato silpnas tirpalas, negilią žaizdą galima praplauti ir vandenilio peroksidu.
 
Kada neapsieinama be gydytojo
Toliau ant žaizdos uždėjus sterilų tvarstį reikėtų stebėti situaciją. „Jeigu pasireiškia stipraus uždegimo požymiai – oda aplink žaizdą parausta, skauda, būtinai reikėtų kreiptis į gydytoją. Reikia nepamiršti įvertinti ir aplinkybių, kaip buvo susižalota. Pas specialistą paskubėti reikėtų ir jei, pavyzdžiui, vaikas lakstydamas užlipo ant kokio surūdijusio vinies, nes tuomet atsiranda pavojus užsikrėsti stablige. Jei žaizda yra gili, prasidėjęs stiprus arterinis kraujavimas, būtina kuo greičiau uždėti tvarstį ir kuo skubiau ieškoti medikų pagalbos“, – sakė A.Kajutytė.
 
Pašnekovė pridūrė, kad jei nubrozdinimas yra sausas, nėra šlapiavimo, geriau sužeistos vietos išvis niekuo netepti. „Kraujui sukrešėjus užsideda šašas, kuris sudaro natūralią apsaugą ir sudaro sąlygas gijimui. Tuomet geriausia tiesiog uždėti sterilų tvarstį, kuris apsaugotų nuo antrinės infekcijos. Tik svarbu neskubinti proceso ir to šašo neplėšyti, jis pats vėliau natūraliai nukrenta“, – aiškino gydytoja dermatovenerologė.

---

Verta žinoti
Antiseptikai plačiai naudojami ne tik vietinei ir plintančiai žaizdos infekcijai gydyti, bet ir jos pasikartojimo profilaktikai.
Negalima žaizdų dezinfekuoti įvairiais antiseptiniais milteliais, nenaudoti liaudiškų „dezinfekcijos“ priemonių – neberti į žaizdą miltų, druskos, kt. Nepatariama valyti žaizdų vata, nes žaizdoje gali likti jos plaušelių ir žaizda lėčiau gis.
 
Jei iššuto tarpupirščiai
Kojoms ilgai prakaituojant uždaroje avalynėje, dėl netinkamos terpės neretai gali iššusti tarpupirščiai, atsiverti žaizdelės. Ūmiam uždegimui numalšinti tinka kalio permanganato, druskos, sodos tirpalai. Tačiau uždegimui nemažėjant praverstų pasikonsultuoti ir su gydytoju, mat toks negalavimas gali būti ne tik mikrobinės infekcijos, bet ir grybelio požymis. Todėl rekomenduojama atlikti mikologinį tyrimą. Dažnai pagerėjus situacijai, praėjus niežėjimui, jei oda tik šerpetoja, dažnai žmogus nebekreipia dėmesio, o vėliau grybelį pastebi jau jam persimetus į nagus. Tada gydymas būna daug sudėtingesnis.
 
Jei pritrynė pūslę
Vaikštant dėl ilgesnės trinties šis nemalonus dalykas gali užklupti net ir avint patogiausią avalynę. Norint to išvengti geriausia pasiruošti dar prieš kelionę ir nusipirkti specialių, kojas nuo nutrynimų apsaugančių pleistriukų. Yra ir specialių tinklelio formos pleistrų, gydančių jau esamą nutrynimą. Jau pritrynus pūslę  reikia stengtis jos nenuplėšti. Geriausia būtų pradurti pūslę su sterilia adatėle. Tuomet ji subliūkšta ir gražiai padengia gležną odą, esančią po pūslele. Tada svarbu uždėti sterilų tvarstį, po kelių dienų atšokusi išdžiūvusi odelė pati nukrenta. Jei pūslė pratrūko ir atsivėrė žaizdelė, svarbiausia uždėti tvarstį. Be abejo, prieš tai reikėtų žaizdą dezinfekuoti – jei ne specialia priemone, tai bent nuplauti švariu vandeniu.