Skausmo priepuoliai skiriasi

Migrenos priepuoliai – stiprūs, fizinę bei protinę veiklą trikdantys galvos skausmai. Tai labai veikia ligonio gyvenimo kokybę, didina nedarbingų dienų skaičių. Dažniausiai šios ligos priepuoliai vargina aktyvius jauno bei vidutinio amžiaus žmones – ypač moteris.

„Migrena sukelia pasikartojančius vidutiniškus arba labai didelius galvos skausmus, kurie paprastai yra pulsuojantys, susiję su papildomais simptomais: pykinimu, kartais vėmimu, šviesos ir garso baime. Prieš tai gali pasireikšti ir regėjimo, kalbos sutrikimai, įvairūs kūno tirpimai, jėgų netekimas“, – aiškina gydytoja neurologė dr. Rūta Kaladytė-Lokominienė.
 
Šios ligos priepuolio vidutinė trukmė – viena para, bet gali tęstis ir iki trijų dienų. Vaikams priepuolis trunkantis nuo valandos iki 72 valandų.
„Skirtingų žmonių migrenos priepuoliai gali skirtis. Labai svarbu patiriančiam galvos skausmus pacientui rašyti dienyną. Iš priepuolių aprašymo, dažnio, trukmės patyręs specialistas gali tiksliai diagnozuoti šią ligą“, – kalbėjo gydytoja neurologė.
 
Lydi ir kitos ligos 
Specialistų pastebėjimu, pirminės sveikatos priežiūros grandyje migrenai pritrūksta reikiamo dėmesio. Ši liga turi būti diagnozuojama pagal griežtus klinikinius kriterijus bei tikslingą paciento apklausą.
 
„Migrenai diagnozuoti gali prireikti ir specifinio ištyrimo, kuris leistų atmesti kitas galimas galvos skausmo priežastis – galvos smegenų struktūrinės ligas, trišakio nervo pažeidimus, diabetą, mažakraujystę, skydliaukės funkcijos sutrikimus bei kitas lėtines ligas. Kiekvienas žmogus, kurį kamuoja galvos skausmai, turėtų būtinai kreiptis į gydymo įstaigą“, – sakė R.Kaladytė-Lokominienė.
 
Jei migrenos varginamas pacientas rimtai nesigydo, laikui bėgant jis gali susirgti ir kitomis ligomis. Pavyzdžiui, žmonėms, sergantiems migrena su prieš priepuolį patiriamais simptomais, padidėja insulto rizika.
 
Priepuoliai suretėja ir savaime 
Migrena susergama dėl įvairių priežasčių. Manoma, kad daug įtakos turi genetika.
„Aiškiau galima įvardinti migrenos priepuolius sukeliančius veiksnius. Tai – netinkamas darbo ir poilsio režimas, miego stygius ar jo perteklius, turinčių tam tikrų medžiagų maisto produktai: silkė, fermentinis sūris, šokoladas, kakava, raudonas vynas, kava bei kt. Įtakos turi ir hormoniniai pokyčiai, pavyzdžiui, moterims – priešmenstruacinis laikotarpis“, – pastebėjo gydytoja neurologė.
 
Daugeliu atveju migrenos priepuolius numalšina specifiniai medikamentai. Jie slopina ne tik galvos skausmą, bet ir nuovargį, pykinimą, veido paburkimą ir kitus simptomus. Tačiau, pavyzdžiui, nėščioms moterims, mažiems vaikams, širdies ligomis sergantiems pacientams šių vaistų migrenai malšinti negalima skirti. Tokiais atvejais vartojami vaistai nuo skausmo.
 
„Migrenos skausmus palengvinti gali ir fizinės terapijos priemonės. Labai svarbu peržvelgti vartojamus vaistus. Moterims rekomenduojama peržvelgti hormoninės kontracepcijos variantus. Aišku, svarbu laikytis paros režimo, reguliariai maitintis, mankštintis ir kt. Esama ir tokių atvejų, kada migrenos priepuoliai savaime suretėja“, – patarė specialistė.

---

 
Verta žinoti
Kiekvieno paciento migrenos rizikos veiksniai yra individualūs.
Nesunkus, nors varginantis, trunkantis nuo kelių minučių iki valandų galvos skausmas tikrai nėra migrena.
 
Gydantis migreną vaistais be gydytojo priežiūros galima sulaukti sunkių pasekmių: kraujavimo iš virškinimo trakto, inkstų, kepenų veiklos sutrikimų.
Nekontroliuojamai vartojami vaistai nuo galvos skausmo ne tik praranda efektyvumą, bet ir gali sukelti priepuolį.