Mažakraujystė, mediciniškai vadinama anemija, yra organizmo būklė, kai kraujyje sumažėja eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) ir hemoglobino (raudonosios kraujo medžiagos). Anemija formuojasi dėl geležies, vitamino B12 arba folio rūgšties stokos.
Geležies atsargos senka nepakankamai jos gaunant su maistu, išgyvenant nuolatinę įtampą. Anemija gali ilgai neparodyti jokių ženklų. Esminiai požymiai – mažesnis energingumas, dirglumas, pablyškimas.
Mažakraujystę vaikams dažniausiai sukelia netinkama mityba. Vaikai, ypač mažesni, gauna daug nerūgščių pieno produktų, nevalgo mėsos, žuvies, mažai daržovių. Tėvams reikia žinoti, kad nerūgštūs pieno produktai apsunkina geležies pasisavinimą. Kūdikių mažakraujystei įtakos turi nepakankamas geležies kiekis motinos kraujyje, ypač 2 nėštumo pusėje.
Tam, kad kūdikiui nepradėtų trūkti geležies, patariama kuo ilgiau maitinti motinos pienu (bent iki metų). Taip pat svarbu laiku pradėti maitinti papildomu maistu – košelėmis, daržovėmis, vaisiais, mėsos ir žuvies produktais. Paaugusių vaikų meniu turėtų būti pakankamas geležies turinčių maisto produktų kiekis.
Geležies yra daugelyje maisto produktų: raudonoje mėsoje, paukštienoje, žuvyje, kiaušinių tryniuose, grybuose, ankštinėse daržovėse, burokėliuose ir jų lapuose, raudongūžiuose kopūstuose, morkose, pomidoruose, bulvėse, krienuose, petražolėse, grikių, ryžių kruopose, avižiniuose dribsniuose, slyvose, granatuose, žemuogėse, vynuogėse, džiovintuose vaisiuose ir riešutuose.
Tam, kad organizmas iš maisto pasisavintų kuo daugiau geležies, reikia ne tik pasirinkti tinkamus produktus, bet juos tinkamai derinti. Pavyzdžiui, mėsos negalima užsigerti pienu, nes pieno produktai trukdo pasisavinti geležį. Geriausiai geležis pasisavinama su vitaminu C, todėl mėsą patariama valgyti su daržovėmis.

---

 
Atsako specialistė 
Vaikų ligų gydytoja Aušra Trumpickienė:

– Pusantrų metų vaiko mažakraujystei didžiausią įtaką jau turi mityba. Jei vaikas gaus mėsos, kepenų, žuvies, daržovių, vaisių, pakankamai vitamino C, mažakraujystė negrės. Reikia vengti pieno arba jį keisti rūgščiais pieno produktais – kefyru, jogurtais.
Mažakraujystės gydymo būdai priklauso nuo jos laipsnio. Lengvą mažakraujystę išgydyti be medikamentų tikrai įmanoma, labai didelį dėmesį skiriant mitybai. Vaikas turi gauti pakankamai B grupės vitaminų, kurie dalyvauja kraujodaroje ir hemoglobino susidaryme, vitamino C. Sunki mažakraujystė apskritai pavojinga gyvybei ir vaikas turi būti stacionariai ištirtas. Vidutinio sunkumo mažakraujystei gydyti turi būti skirti medikamentai.
Antibiotikus reikia vartoti tada, kai reikia. Jei yra visos indikacijos antibiotikams ir jų reikia, žinoma, juos reikia duoti vaikui. Jų nevartojimas, kai yra būtina, gali būti pavojingas vaiko gyvybei. Seni antibiotikai – tetraciklinai, kurie šiuo metu vaikams neskiriami, galėjo turėti įtakos mažakraujystei. Šiandien antibiotikų vartojimas ir mažakraujystė nėra susiję. Jei vaikas serga mažakraujyste, reiškia, kad jo kraujodara jau yra sutrikusi ir jo organizmas yra pasilpęs. Jei vaikas serga, jam skiriami antibiotikai ir jis jų negaus, situacija gali tapti dar pavojingesnė.
 
Tarp kitko
Geležies stokos mažakraujystė yra labiausiai paplitusi – sudaro apie 80 procentų atvejų.