Krono liga – lėtinė žarnyno liga, kuriai būdingas uždegimas, pažeidžiantis ne tik paviršinius, bet ir giliuosius žarnos sienelės sluoksnius. Uždegiminių pakitimų ar opų gali atsirasti bet kurioje žarnyno vietoje nuo burnos iki išangės. Tačiau dažniausiai pažeidžiama plonosios žarnos galinė ir storosios žarnos pradinė dalis. Be to, būdingas segmentinis pažeidimas – kai uždegimas apima ne visą žarną, o tik kai kurias jos dalis.
Krono ligai būdinga kintanti eiga – paūmėjimus, keičia neišreikštų simptomų ar besimptomiai epizodai. Nors gali būti ir nuolat aktyvi ligos forma. Klinika priklauso nuo pažeistos virškinamojo trakto dalies.
Dažniausi simptomai yra pilvo skausmas, viduriavimas. Kartais gali pasitaikyti kraujo išmatose. Taip pat galimi išangės srities pokyčiai. Iš bendrinių simptomų būdingas karščiavimas.
Komplikacijų taip pat gali būti įvairių. Pačios sunkiausios – žarnų spindžio susiaurėjimas ir fistulių susidarymas. Yra tikimybė susirgti ir žarnyno vėžiu. Ligos pradžia ypač kankina jaunus žmones, nes dėl šios ligos pasitaiko atvejų, kai sudėtinga siekti norimo išsilavinimo, karjeros. Liga ir jos komplikacijos dažnai lemia neįgalumą bei ankstyvą nedarbingumą.
Atsako specialistas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Gastroeneterologijos klinikos vadovas prof. habil. dr. Limas Kupčinskas:
- Krono liga – viena iš dviejų uždegiminių žarnyno ligų. Kita – opinis kolitas. Tai – automimuninės ligos, kurių formavimuisi įtakos turi autoimuninės sistemos sutrikimai, tam tikras genetinis polinkis. Taip pat ir aplinkos poveikis, dietos pasikeitimas. Kauno regione esame įsteigę šių ligų registrą, kuris yra Europos uždegiminių žarnų ligų registro dalis, tad matome, kad sergamumas uždegiminėmis žarnyno ligomis didėja.
Šios ligos yra viena kolorektalinio (storosios žarnos – aut past.) vėžio formavimosi rizikos grupių. Kitos grupės – turintieji šiuo vėžiu sirgusių pirmos eilės giminaičių ir šeiminę žarnyno polipozę. Šios rizikos grupės dėl kolorektelainio vėžio turėtų būti prižiūrimos atidžiau.
Storosios žarnos vėžio rizika padidėja ir sergant ilgos eigos išplitusia uždegimine žarnyno liga. Šiuo metu tokiomis ligomis sergančių pacientų diagnostika yra pakankamai gera, visi jie gauna reikiamą gydymą. Yra galimybė sunkiausias opinio kolito ir Krono ligos formas gydyti šiuolaikine biologine terapija. Dėl to tokių įsisenėjusių ligos atvejų nėra daug. Taigi, efektyviai gydant uždegimines žarnyno ligas, kolorektalinio vėžio rizika nėra didelė ir nedaug skiriasi nuo populiacijos rizikos. Svarbiausia jas laiku diagnozuoti.
Didžiausia vėžio rizika, sergant uždegiminėmis žarnyno ligomis, - joms komplikuotis kepenų pažeidimu. Yra tokia liga – pirminis sklerozuojantis cholangitas. Ji itin sunki, dėl jos gali tekti persodinti kepenis. Nors cholangitas – tik komplikacija, ji gali būti sudėtingesnė už patį opinį kolitą ar Korno ligą. Tad iš vienos pusės pacientui gresia kepenų transplantacija, galimas net specifinio kepenų auglio cholangiokarcinomos susiformavimas. Iš kitos – kai pažeistos kepenys ir žarnynas su lėtiniu uždegimu – tokiems žmonėms žarnyno vėžio rizika padidėja labiausiai.
Efektyviai gydant Krono ligą ir opinį kolitą, jei nėra ligos paūmėjimo, daryti endoskopines procedūras galima atsižvelgiant į klinikinius reiškinius, bet jei visiškos ligos remisijos pasiekti nepavyksta – kas dveji metai. Turintiems žarnyno uždegiminės ligos ir pirminio sklerozuojančio cholangito derinį kolonoskopijas atlikti reikėtų kasmet, o kepenų echoskopiją kas pusmetį.
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: