Atsako specialistas
Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Hepatologijos ir gastroenterologijos skyriaus vadovas profesorius gydytojas gastroenterologas Jonas Valantinas:
 
- Visų pirma yra du šios ligos tipai – alkoholinis kepenų suriebėjimas ir nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga. Tai yra visiškai ta pati liga, sukelianti tas pačias pasekmes, tik skirtingos jos atsiradimo priežastys.
 
Nors alkoholio sukeltų kepenų pažeidimų pasitaiko neretai, dabar vis dažniau kalbama būtent apie nealkoholinę kepenų ligą. Ji yra gana dažna ir vis labiau plinta dėl šiandienos gyvensenos ypatumų – judėjimo stokos, netinkamos mitybos.
 
Kepenų suriebėjimas pirmiausia gresia tiems, kurie serga metaboliniu sindromu arba turi medžiagų apykaitos sutrikimą. Taigi labiausiai nealkoholine kepenų suriebėjimo liga susirgti rizikuoja nutukę žmonės, taip pat turintys lipidų apykaitos sutrikimų – hiperlipidemiją (cholesterolio trigliceridų kiekio padidėjimą kraujyje), sergantieji hipertenzija, podagra, cukriniu diabetu.
 
Paprastai būtent gretutinė vyraujanti patologija apsprendžia ir ligos gydymą. Jeigu tai yra cukrinis diabetas, pirmiausia jis turi būti kontroliuojamas. Jei lipidų apykaitos sutrikimas – skiriami lipidų kiekį kraujyje mažinantys vaistai ir t.t.
 
Patį kepenų suriebėjimą gydyti reikia mažinant kūno svorį. Taip pat – vartojant hepatoprotektorius – vaistus, apsaugančius kepenis nuo tolesnio jų žalojimo. Be to, nustatyta, kad labai gerai veikia vitaminas E. Aišku, jį vartojant nereikėtų persistengti. Reikalinga gydytojo priežiūra, nes kiekvienas atvejis ir gydymas yra individualus.
 
Ligos simptomus žmogui pajusti yra sunku, kadangi kepenys neturi skausmo receptorių. Jos gali būti ilgą laiką tyliai žalojamos, o liga pastebėta tik jau atsiradus komplikacijoms – vadinasi, gerokai per vėlai.
 
Tad norint išvengti kepenų ligų ir jų pasekmių, reikėtų kartą per metus ar dvejus profilaktiškai tikrintis sveikatą. Šiandien tyrimai gali lengvai parodyti tiek pirminius organo pakitimus, tiek tikrąją kepenų suriebėjimo priežastį. Verta žinoti, kad kepenų funkcijos rodiklių tyrimus jau ilgiau nei metus gali atlikti ir šeimos gydytojas.
 
Kepenų suriebėjimas – ne mirtina diagnozė: kepenis galima atkurti, bet tai yra sunkus ir ilgas procesas, reikalaujantis žmogaus valios, pastangų. Turime pavyzdžių, kai pacientų būklė, pradėjus laikytis specialios dietos, užsiimant fizine veikla stipriai pagerėjo. Stebuklingos tabletės ar metodo, kurie leistų akimirksniu pasveikti, nėra. Realesnis patarimas norint nesusirgti – mažiau valgyti, ypač nesveiko maisto, ir daugiau judėti.

---

 
Verta žinoti
Kepenys – didysis organizmo filtras, reguliuojantis medžiagų apykaitą ir valantis organizmą nuo toksinų, pavojingų medžiagų apykaitos produktų ir kt.
 
Apie suriebėjusių kepenų ligą įspėti gali padidėjęs nuovargis. Dar vienas nespecifinis simptomas – diskomfortas po dešiniuoju šonkaulių lanku. Tai paprastai būna susiję su kepenų padidėjimu. Tačiau toks simptomas būdingas ne tik kepenų suriebėjimo sindromo atveju.
 
Ženklai, rodantys, kad kepenų ligos jau pažengusios: pageltusi oda, patamsėjęs šlapimas, šviesios išmatos.
Negydomas kepenų suriebėjimas gali komplikuotis į steatohepatitą, kepenų cirozę ar net vėžį.
Ligą įveikti padeda speciali dieta, alkoholio ribojimas ir fizinis krūvis, skirtas sunaudoti iš riebalų gaunamai energijai.

---