Sunku surasti žmogų, kuriam atvėsus orams nežvarbtų rankos. Ne vienam jos šąla ir būnant gerokai šiltesnėje nei lauko temperatūroje. Dėl to gali būti kaltas ir didelis nerimas ar stresas. Be to, liekni žmonės linkę šalti labiau, kadangi stokoja būtino žiemai riebalinio sluoksnio.
 
Šąlančios galūnės byloja apie kraujotakos sutrikimus. Greičiau atvėsta žemesnį nei vidutinį kraujospūdį turinčių žmonių galūnės, taip pat – sergančiųjų cukriniu diabetu, anemija, turinčių skydliaukės sutrikimų.
 
Rankų ir kojų pirštai atvėsta greičiau nei kitos kūno dalys, kadangi šiose vietose yra daugiau jungiamojo sausgyslinio, mažiau raumeninio ir beveik nėra efektyviai šilumą sulaikančio raumeninio audinio. Kadangi yra toliau nuo pagrindinių kūno šilumos šaltinių, plaštakos ir pėdos prasčiau aprūpinamos krauju, o jų plonos kraujagyslės nuo šalčio dar labiau susitraukia.
 
Pataria specialistas
Antakalnio poliklinikos šeimos gydytojas Dargiris Beresnevičius:

- Šąlančiomis galūnėmis skundžiasi labai daug žmonių. Tačiau pakankamai dažnai šio sutrikimo priežastys nėra aiškios ir taip lengvai įvardijamos.
 
Vienas galimų negalavimo atsiradimo veiksnių – rūkymas. Kraujas tinkamai nebecirkuliuoja ir nepasiekia galūnių, kadangi rūkančio žmogaus organizme atsiranda kapiliarų spazmai, kraujotaką blogina ir įvairios ant kraujagyslių sienelių besikaupiančios nuodingos medžiagos.
 
Dėl šąlančių rankų ir kojų gali būti kaltos ir širdies ligos (išeminė širdies liga, širdies nepakankamumas).Tačiau tokios ligos dažniausiai pasireiškia kartu su kitais simptomais. Tad galūnių šalimas tokiu atveju nebūtų labai specifinis požymis. Šie simptomai gali lydėti ir įvairias reumatines ligas, dažniau pasireikšti vyresniame amžiuje (kuo vyresnis žmogus, tuo jo kraujotaka apskritai blogesnė).

Kad nevargintų ne tik ledinės rankos, bet ir daugelis kitų ligų, pirmiausia ir visada pigi bei efektyvi profilaktinė „priemonė“ yra sveikos gyvensenos propagavimas: sportas, mankšta, subalansuotas miego režimas, sveika mityba, didesnis vaisių, daržovių kiekio vartojimas, rūkymo atsisakymas, suvartojamo alkoholio kiekio mažinimas. Taip pat rekomenduočiau žmonėms žinoti savo gyvybės rodiklius – kraujo spaudimą, cukraus bei cholesterolio kiekį kraujyje, kūno svorį. Juos stebint ir sureguliuojant iki normos, galima laiku užkirsti kelią didesnėms problemoms. 

Pagalbinės priemonės nuo galūnių šalimo – šiltos, geriausia kumštinės pirštinės, kojinės, vengimas ilgai būti šaltose patalpose, šilti skysčiai.
Jeigu žmogų vargina tik minėti skundai, jokių kitų simptomų nėra, rimtos ligos tikimybė yra minimali. Tačiau jei žmogus nesuranda gelbėjančių priemonių, šalimai pradeda itin varginti, atsiranda kitų nerimą keliančių simptomų, manyčiau, vertėtų pasitarti su šeimos gydytoju.