Kad dėl traumų žiema neapkarstų...
Gintarė Kaminskienė
2015-01-22
Slidžios gatvės – viena dažniausių pėsčiųjų traumų priežasčių. Paslydus ir krentant galima susižaloti galvą, kaklą, nugarą, patirti įvairius raumenų, kaulų ir sąnarių pažeidimus.
Specialistai pataria: jei paslydę, jaučiate, jog neišvengsite griūvimo, stenkitės griūti ant šono, mat taip nukritus rūbai gali atlikti savotišką „pagalvės“ vaidmenį ir sušvelninti smūgį.
Kaip išvengti?
Jonavos visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Rūta Pugačiauskienė pataria, kad priemonių išvengti tokioms traumoms yra ne viena. „Iš namų išeikite truputį anksčiau, kad nereiktų skubėti. Lėčiau eikite, stebėkite kliūtis bei vertinkite kelio dangą. Ypač atsargiai vaikščiokite automobilių aikštelėse, šaligatviais, eidami per gatvę. Lipdami laiptais, leisdamiesi į nuokalnę, laikykitės turėklų. Eidami arti prie pastatų, atkreipkite dėmesį į stogą – ar nėra varveklių, kokio jie storio ar daug sniego. Koją statykite pilna pėda. Eikite lengvai palinkę į priekį – tai padės apsaugoti galvą paslydus. Patartina slidžiu paviršiumi čiuožti. Nelaikykite rankų kišenėse, neneškite daug daiktų, kad geriau išlaikytumėte pusiausvyrą. Jei įmanoma, eidami slidžiu keliu neneškite vaiko, rizikuosite ne tik savo, bet ir jo sveikata“, - vardija specialistė.
Ji taip pat pataria moterims atsisakyti aukštakulnių: „Žiemai rinkitės avalynę neslidžiu padu, įsigykite specialius batų aksesuarus, skirtus saugiam vaikščiojimui ir bėgiojimui ant ledo, sniego arba esant plikšalai.“
Mokėti kristi
Jei kritimo nepavyksta išvengti, specialistai tikina – reikia mokėti kristi. Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Alina Didžiokienė pataria: „Einant slidžia gatve nereikia bijoti griūti. Atsipalaidavus raumenys nebus įtempti ir kritimo smūgis bus švelnesnis. Einant patartina išskleisti rankas į šonus, kojomis tarsi šliuožti kaip slidininkui“. Tuo tarpu, Marijampolės savivaldybės administracijos Teisės departamento vyriausioji civilinės saugos specialistė Raimonda Zaparackienė antrina, kad plikledžio metu geriausia išeitis – griūti ant šono. „Pagrindinis smūgis turėtų tekti klubui, o ne keliams, nugarai ar galvai. Nugriuvus ant šono, rūbai gali atlikti savotišką „pagalvės“ vaidmenį ir sušvelninti smūgį. Pajutę, kad griuvimo neišvengsite, stenkitės pritūpti. „Norint išvengti griuvimo, reikia išmokti taisyklingai vaikščioti. Esant slidiems keliams ar šaligatviams, reikia eiti lėtai, mažais žingsneliais. Einant per slidžiausias vietas, reikia stengtis statyti koją visu padu, truputį palinkus, kad svorio centras nukryptų į priekį“,– pataria specialistė.
Komentaras
Gydytojas ortopedas traumatologas dr. Vytautas Toliušis „Lietuvos sveikatai“ neseniai sakė:
- Kada žmogus eina per perėją, kaip sakoma, greitai įbėga į ją ir pavėluotai įvertina realią situaciją, tokiais atvejais traumų pasekmės dažniausiai būna labai skausmingos. Viską reikia derinti prie oro sąlygų, nes dažnai keliai būna slidūs. Neduok Dieve susidaro atodrėkis, o kelininkai ne visada spėja pabarstyti smėlio. Išbėgimas į gatvę, nesvarbu, yra perėja ar nėra, gali baigtis liūdnai. Šaltuoju metų laiku reikėtų lėtinti tempą, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Problemų iškyla, kuomet pagyvenę žmonės pervertina galimybes, ypač neįvertindami oro sąlygų į lauką išeina avėdami netinkamą avalynę, vaikšto be pagalbinių priemonių, nors šios būtų reikalingos jų atveju. Jie paprastai patiria ne sunkias, bet vidutinio sunkumo traumas.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
Komentuoti: