Nors inkstų ligomis sergančių vaikų skaičiai nėra įspūdingi, problemų kelia labai mažiems pacientams sutrinkanti inkstų veikla. Inkstų ligos – tylios, tačiau dažną jų pavyktų įtarti paprasčiausiai pamatavus vaiko arterinį kraujospūdį.
Viena pagrindinių vaikų inkstų ligų profilaktikos priemonių – arterinio kraujospūdžio matavimas. Aišku, arterine hipertenzija vaikai serga rečiau nei suaugusieji. Tačiau tvirtinimas, kad mažieji pacientai negali turėti padidėjusio kraujospūdžio – mitas.
Specialistės komentaras
Vaikų ligoninės VUL Santariškių klinikų filialo Pediatrijos centro vadovė prof. dr. Augustina Jankauskienė:
- Inkstų ligomis serga ne tik suaugę žmonės, bet ir kūdikiai. Didžiausią susirūpinimą kelia vaikai, kuriems reikalinga pakaitinė inkstų terapija. Nemažėja įgimtų inkstų formavimosi ydų. Veikia ir paveldimumo veiksniai, dėl kurių inkstų funkcijos sutrikimų atsiranda paauglystėje. Dar vieną grupę sudaro sergantys įvairiais inkstų uždegimais.
Šlapimo organų infekcijos ypač pavojingos iki penkerių metų amžiaus vaikams. Tada inkstai dar tik formuojasi, gali likti negrįžtamų pokyčių. Tėvams rūpestį kelia ir įvairūs vaikų šlapinimosi sutrikimai. Vieni jų yra ryškesni, kiti – mažiau pastebimi. Nors yra akcentuojamas vaikų naktinis šlapimo nelaikymas, tačiau dažniausiai tai nėra kokios inkstų ligos simptomas. Žymiai mažiau kalbama apie dieninį šlapimo nelaikymą, kuris paprastai būna lėtinės šlapimo infekcijos požymis.
Viena pagrindinių vaikų inkstų ligų profilaktikos priemonių – arterinio kraujospūdžio matavimas. Aišku, arterine hipertenzija vaikai serga rečiau nei suaugusieji. Tačiau tvirtinimas, kad mažieji pacientai negali turėti padidėjusio kraujospūdžio – mitas. Antras mitas yra tai, kad jo nereikia gydyti, o tik stebėti. Trečias mitas – kad tai neturi ilgalaikių pasekmių. Skirtingai nei suaugusiems vaikams antrinė arterinė hipertenzija beveik 80 proc. atvejų atsiranda dėl inkstų ligų.
Tačiau mažyliui kraujospūdį pamatuoti sunku, tam prireikia penkių dydžių manžečių. Be to, nėra vaiko spaudimo normos, jis vertinamas individualiai atsižvelgiant į vaiko lytį, amžių, ūgį.
Kitos profilaktinės priemonės: laiku reaguoti į šlapimo spalvos pakitimus, šlapinimosi įpročių sutrikimus – jei vaikas šlapinasi labai retai, du tris kartus per parą. Skausmas šlapinantis – nėra pagrindinis susirgimo rodiklis.
Inkstų ligos yra tylios. Net ir esant inkstų nepakankamumui paciento nusiskundimai būna bendro pobūdžio: nuovargis, fizinio vystymosi atsilikimas, mažakraujystė. Net ir šlapimo tyrimas tokiu atveju gali neparodyti ligos, jei neįvertinami visi reikalingi rodikliai. Todėl ištiriant būtina atkreipti dėmesį ne tik į eritrocitų ir baltymo rodiklius. Inkstų veiklos sutrikimams nustatyti būtina įvertinti šlapimo lyginamąjį svorį. Dažnai jis būna žemas paveldimomis ligomis sergantiems vaikams.
Svarbu šlapimą tyrimui paimti ryte. Tada tiksliai parodoma, kaip inkstai per naktį sugeba koncentruoti šlapimą. Bet šiame skubėjimo amžiuje tam nebeskiriama pakankamai dėmesio.
Tėvai nėra specialistai, todėl privalo vaiką reguliariai atvesti profilaktiniams tyrimams. Bet ir patys gydytojai, klausinėdami tėvų, ar nėra nusiskundimų dėl vaiko sveikatos, dabar dažnai pristinga atidumo.
Verta žinoti
Vyresniam nei trejų metų vaikui poliklinikoje turi būti pamatuotas kraujospūdis. Tai – nekainuojantis, bet efektyvus metodas. Mažesniems vaikams jis matuojama, jei yra specifinės indikacijos.
Šlapimo tyrimui tinkamiausias yra rytinis šlapimas. Jis tiksliai parodo, kaip inkstai per naktį sugeba koncentruoti šlapimą.
Dėl inkstų ligų būtina stebėti rizikos grupes: neišnešiotus naujagimius, gimusius per mažo svorio, gydytus intesyviosios terapijos skyriuje.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: