Po COVID-19 – depresija „dovanų“
Psichikos sveikatos specialistai pastebi, jog daugėja psichikos sveikatos sutrikimų tarp persirgusiųjų koronavirusine infekcija.
 

„Jau ir dabar aišku, jog šis virusas skatina psichikos ligų atsiradimą ir tam tikri sutrikimai – depresija, nerimas, miego sutrikimai – pirmą kartą diagnozuojami iki tol sveikiems žmonėms būtent po persirgtos COVID-19 infekcijos. Pastebiu, jog vis dažniau pagalbos kreipiasi žmonės, iki tol niekuomet nesilankę pas psichiatrus. Dažniausiai kreipiamasi dėl nemigos, mat šis sutrikimas su laiku itin išvargina ir kartais reikalingas net medikamentinis gydymas“, – pasakoja psichiatro-psichoterapeuto Edgaras Čiūras. 

 
Nerimo, nuotaikos sutrikimų taip pat padaugėjo, vis dažnesni ir depresijų epizodai. O tiems, kurie COVID-19 persirgo itin sunkiai, pateko į reanimacijos skyrius, buvo taikoma plaučių ventiliacija, pasak psichiatro-psichoterapeuto, neretai diagnozuojamas ir potrauminio streso sutrikimas, priskiriamas gana plačiai nerimo sutrikimų grupei.
 
„Žmonėms, kurie psichikos sveikatos sutrikimų turėjo seniau, koronavirusinė infekcija juos gali išprovokuoti naujai, pabloginti situaciją, jeigu jau buvo pasiekta remisija ar jei būklė buvo stabili. Lietuvoje, mano žiniomis, tokių tyrimų kaip, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ar JAV, kol kas nėra, tačiau procentas turėtų būti panašus. Žodžiu, trečdalis persirgusiųjų COVID-19 susiduria su vienokiais ar kitokiais psichikos sveikatos sutrikimais“, – sako E.Čiūras.
 
Veikia smegenis
Kokiu būdu COVID-19 paveikia būtent psichinę sveikatą, pasak E.Čiūro, vieno atsakymo kol kas nėra, mat infekcijos poveikis fizinei ir psichinei žmogaus sveikatai dar nėra daug tirtas. „Tyrimai rodo, jog ši infekcija turi įtakos smegenų veiklai, tam tikroms ląstelėms. Ligos metu pasikeičia metabolizmas, sutrinka neurotransmiterių (pavyzdžiui, serotonino, atsakingo už nuotaiką, aktyvumą, mąstymą) veikla ir dėl to susergama depresija“, – aiškina specialistas.
 
Be to, ši infekcija turi ir liekamųjų reiškinių: apsunkintą kvėpavimą, nuovargį, lydinčius skausmus, kurie veikia kasdienį žmogaus gyvenimą, darbinę veiklą, ir taip pat gali turėti įtakos nerimo sutrikimams, depresijai atsirasti.
„COVID-19 psichikos sveikatos sutrikimus gali sukelti ir netiesiogiai. Kitaip tariant, nebūtina persirgti. Tačiau, jeigu žmogaus artimoje aplinkoje yra sunkiai sirgusių šia infekcija ar net ir netekčių, tokie išgyvenimai taip pat ženkliai prisideda prie psichikos sveikatos sutrikimų atsiradimo“, – pasakoja pašnekovas.
 
Nenumokite į artimųjų pastabas
Persirgus COVID-19 rekomenduotina stebėti savijautą, ar ji pakito, koks miegas, ar kokybiškas, kokia nuotaika, ar nekamuoja nerimas, liūdesys, apatija. Atkreipkite dėmesį, jeigu sutriko kasdienė veikla ir tapo sunkiau dirbti, užsiimti tuo, kas iki ligos buvo įprasta. Pasak psichiatro-psichoterapeuto, jeigu pastebite, jog, tarkime, miego kokybės neįstengiate pagerinti laikydamiesi tinkamo miego, poilsio ir darbo ritmo, sveikos mitybos principų, kofeino bei alkoholio ribojimo, skiriant pakankamai laiko fiziniam aktyvumui, tuomet tikrai derėtų nedelsti.
 
„Klausykitės ir artimųjų, galbūt jie turi pastebėjimų apie jūsų nuotaikos pasikeitimus, bendravimą ir nevenkite kreiptis pagalbos į specialistą“, – sako E.Čiūras ir priduria, jog visuomet galima pradėti nuo psichologo konsultacijų, o šis matydamas, jog reikia platesnių kompetencijų ar medikamentinio gydymo, siųs konsultacijos pas psichiatrą-psichoterapeutą. Kai kuriais atvejais, specialistai gali siūlyti kompleksinį gydymą, tiek konsultacijas, tiek medikamentus.

---

 
Tarp kitko
Oksfordo universiteto (JK) organizuoto didelės apimties tyrimo metu nustatyta, jog net 20 proc. asmenų, kurie buvo užsikrėtę koronavirusu, per 90 dienų yra diagnozuojamas psichiatrinis sutrikimas. Dažniausiai nerimas, depresija, nemiga. Tyrimo autoriai analizavo 69 mln. JAV gyventojų elektroninius medicininius įrašus, tarp jų buvo 62 tūkst. pacientų, persirgusių COVID-19. Praėjus trims mėnesiams po teigiamos COVID-19 diagnozės 1 iš 5 pasveikusių pacientų buvo pirmą kartą nustatoma nerimo, depresijos arba nemigos diagnozė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!