Paruošti organizmą
Lietuvoje siaučiant COVID-19 pandemijai verta nepamiršti ir apie kitų ligų bei virusų egzistavimą. Vis dėlto, pasak šeimos gydytojos, persirgus koronavirusine infekcija, pirmiausia reikia pastiprinti organizmą, duoti laiko jam atsigauti ir tik tuomet registruotis skiepijimuisi kitomis vakcinomis.
 
„Jeigu turite gretutinių lėtinių ligų, jaučiate liekamuosius COVID-19 reiškinius po persirgimo (silpnumas, jėgų trūkumas, skausmai, kvėpavimo sunkumai, oro trūkumas, greitas nuovargis, prakaitavimas), derėtų atlikti bendruosius kraujo tyrimus, pasitarus su šeimos gydytoju, galbūt ir plaučių rentgenogramą“, – sako gydytoja I.Dubrova.
 
Greičiausiai persirgus virusine infekcija šeimos gydytojas rekomenduos pastiprinti organizmą: gerti žuvų taukus, vitaminą D. Norint vartoti pastarąjį maisto papildą, pasak gydytojos, taip pat būtų vertinga atlikti kraujo tyrimą ir tiksliai žinoti, kiek to vitamino D trūksta. Galima pavartoti ir gerųjų bakterijų, siekiant atkurti žarnyno mikroflorą, ypač, jeigu ligos metu buvo skirti antibiotikai. Tad persirgus virusinėmis ar bakterinėmis infekcijomis kitą dieną į skiepų kabinetą skubėti nereikia.
 
Skiepai su pertraukomis

„Itin klaidingas įsitikinimas, jog persirgus COVID-19 žmogus tampa atsparus kitoms ligoms ar infekcijoms. Gripas ir COVID-19 yra skirtingi virusų tipai, nors plinta panašiais keliais. Taigi persirgimas viena liga, nesuteikia imuniteto kitai“, – įspėja šeimos gydytoja Iveta Dubrova ir priduria, jog nusilpęs imunitetas kaip tik gali lemti padidėjusį imlumą kitoms ligoms. Nenumaldomai artėjantis gripo sezonas – ne išimtis, tad rekomenduojama suskubti skiepytis. Tik kaip derinti skiepus tarpusavyje?

 
Pasak gydytojos, persirgus koronavirusine infekcija vakcina nuo COVID-19 priklauso tik praėjus nuo persirgimo 150 dienų. Persirgusiems, įvertinus antikūnų titrą ar objektyvias priežastis, vakcinuotis galima ir anksčiau. Pagal įvertinimą rekomenduojama viena arba dvi COVID-19 vakcinos dozės.
 
Jeigu esate iš tų, kurie jau buvo paskiepyti dviem vakcinos nuo COVID-19 dozėmis ir vis tiek koronavirusine infekcija užsikrėtėte bei persirgote, su skiepais nuo kitų ligų reikėtų šiek tiek luktelėti. Persirgus koronavirusine infekcija, organizmas paprastai yra pasilpęs ir jam atsigauti gali prireikti kelių savaičių. Tuo metu rekomenduojama nesiskiepyti jokiomis vakcinomis. Po to galima drąsiai skiepytis sezoninėmis vakcinomis nuo gripo, galima nuo pneumokoko ar erkinio encefalito ir panašiai.
 
Artėja gripo sezonas ir nuo gripo galima skiepytis jau dabar, rugsėjį, mat imunitetas gripui susidaro tik praėjus dviem savaitėms po vakcinacijos. „Taigi pasiskiepijus dabar, imunitetas nuo gripo jau būtų pasiruošęs spalio pradžiai, kada ir prasideda peršalimo ligų sezonas. Tiesą sakant, jau dabar poliklinikoje stebime augantį pacientų, sergančių peršalimo ligomis, skaičių tiek jaunimo, tiek suaugusiųjų tarpe. Tad visi, kurie nori apsaugoti save nuo bereikalingų ligų, turėtų suskubti registruotis skiepytis tiek gripo, tiek pneumokoko vakcinomis“, – primena I.Dubrova.
 
Kadangi tiek gripas, tiek COVID-19 gali komplikuotis į pneumonines infekcijas, pasiskiepijusieji nuo pneumokoko turi didesnę galimybę išvengti pneumokoko sukeltų ligų komplikacijų. Persirgusieji koronavirusine infekcija skiepytis nuo gripo ar pneumokoko gali praėjus kelioms savaitėms po ligos ir abi vakcinas galima įskiepyti tą pačią dieną.
 
„Visi, kurie jau pasiskiepijo pirmąją COVID-19 vakcinos doze, turėtų būti atidesni ir skiepų nemiksuoti. Jeigu antroji COVID-19 vakcinos dozė numatyta po 21 ar 28 dienų, derėtų pirmiausia baigti skiepijimą COVID-19 vakcinomis ir palaukti mėnesį iki vakcinacijos nuo gripo ir (ar) pneumokoko. Jeigu tarp COVID-19 vakcinos dozių tarpas trys mėnesiai – šio tarpo viduryje drąsiai galima skiepytis tiek nuo gripo, erkinio encefalito ar kitomis vakcinomis“, – pasakoja šeimos gydytoja ir primena taisyklę: tarp vakcinacijos skirtingomis vakcinomis rekomenduojama daryti bent mėnesio laiko tarpus. Tokiu būdu lengviau stebėti organizmo reakciją į vakcinaciją ir galimas šalutines reakcijas. 

---

 
Tarp kitko
Nemokamai nuo gripo gali būti skiepijami šioms rizikos grupėms priklausantys asmenys:
nėščiosios (bet kuriuo nėštumo laikotarpiu);
asmenys sergantys lėtinėmis ligomis nepriklausomai nuo jų amžiaus (taip pat ir vaikai);
asmenys, gyvenantys socialinės slaugos ir globos įstaigose (taip pat ir vaikų globos įstaigose);
sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai (taip pat ir odontologai);
asmenys nuo 65 m. amžiaus ir vyresni.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!