Veikia genai ir aplinka
Bronchų astma – viena labiausiai tarp vaikų ir suaugusiųjų paplitusių alerginių ligų. Gydytojai pabrėžia – per pastaruosius keliasdešimt metų jos paplitimas sparčiai išaugo.
 

„Šiandien žinome, kad astma yra heterogeninė, lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kuriai būdinga kintanti kvėpavimo takų obstrukcija ir padidėjęs bronchų jautrumas, kliniškai pasireiškiantis pasikartojančiais švokštimo epizodais, kosuliu, dusuliu ir krūtinės veržimo pojūčius arba vadinamąja epizodine grįžtama bronchų obstrukcija“, – aiškino vaikų ligų, alergijų ir plaučių ligų gydytoja prof. dr. Eglė Vaitkaitienė.

 
Jos pastebėjimu, sergamumo astma augimo pagrindas – genų ir aplinkos sąveika. „Neabejojama, kad astma turi stiprų genetinį pagrindą. Taip pat sergančiųjų bronchų astma daugėja ten, kur didžiulis aplinkos užterštumas, gausu aplinkos alergenų. Sergančio asmens kvėpavimo takai yra ypač jautrūs dirgikliams, į kuriuos sveikas asmuo net nereaguoja – pavyzdžiui, namų dulkių erkutės, gyvūnų seilės ir epidermis, ypač kačių ir šunų, tarakonų alergenai, pelėsinių grybelių sporos, žiedadulkės“, – sakė ji.
 
Rūkančios rizikuoja labiau
Dar didesnės reikšmės astmai, kaip ir kitoms alerginėms ligoms, išsivystyti turi epigenetiniai veiksniai, veikiantys prenataliniu ir postnataliniu vaiko raidos periodu. „Neišnešiotumas, vyresnis motinos amžius, mamos rūkymas nėštumo metu, pasyvus rūkymas vaiko aplinkoje reikšmingai didina švokštimo tikimybę kūdikystėje ar ankstyvoje vaikystėje, o kartu didėja ir rizika susirgti astma.
 
Mažų vaikų kvėpavimo funkcijai ypač reikšmingas aktyvus ir pasyvus rūkymas nėštumo metu bei ketvirtais šeštais gyvenimo metais. Yra įrodyta, kad vaikai nuolat veikiami tabako dūmų 1,4 karto dažniau serga astma ir šis poveikis ypač reikšmingas pirmaisiais šešeriais gyvenimo metais. Aštuoni procentai naujų astmos atvejų vaikų amžiuje yra siejami su pasyviu rūkymu“, – dėstė E.Vaitkaitienė.
Gydytoja pridūrė, jog būsimosios mamytės turėtų būti dėmesingos ne tik aplinkos taršai, rūkymui, bet ir savo mitybai, žarnyno mikrobiotos formavimui, antioksidantų, polinesočiųjų ir sočiųjų riebalų rūgščių santykiui maiste, vitaminų ir mikroelementų vartojimui.
 
Ankstyvieji pranašai
Išsivystys liga ar ne, anot gydytojos, prognozuoti yra labai sunku. „Ankstyvieji alergijos ir bronchų astmos pranašai galėtų būti dažnos pirmais trejais gyvenimo metais viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ligos, užsitęsusios eigos vandeninga sloga, pasikartojantys ausų uždegimai, sausas kosulys kontaktuojant su aplinkos alergenais, kvapais, dūmais ir pan. Net ir virškinamojo trakto veiklos sutrikimas, vadinamasis refliuksas, – taip pat yra rizikos veiksnys astmai atsirasi.
 
Pastebima, kad sergantiems astma tris kartus dažniau nustatomas gastroezofagialinis refliuksas ir jo sukeliami simptomai. Be to, komorbidinės alergijos, kaip atopinis alerginis dermatitas, alerginė sloga ir teigiami alergijos testai didina švokščiantiems ir kosintiems vaikams astmos tikimybę, nes neretai turi įtakos struktūriniams kvėpavimo takų pokyčiams ankstyvoje ligos raidoje“, – aiškino vaikų gydytoja.
 
Kontroliuoti įmanoma 
Nors astma – liga visam gyvenimui, šiandienos medicina labai sparčiai žengia į priekį. „Turime pakankamai nemažai galimybių sėkmingai suvaldyti ligą, tik reikia laiku nustatyti, pradėti ir nevengti astmos gydymo. Gydytojas, pacientas ir jo šeimos nariai turi dirbti ranka rankon, tik tada šeima jausis saugi ir žinos, kaip elgtis astmos paūmėjimo ir astmos profilaktinio gydymo periodu“, – kalbėjo E.Vaitkaitienė.  
 
Ji atkreipė dėmesį į nerimą keliančius mamų pastebėjimus, kaip šios nepaklausiusios gydytojo ir nesuvartojo gydomųjų astmos vaistų vaikams. „Tokiais atvejais reikėtų pagalvoti, kad ne vaiko mama ar tėtis, bet pats vaikas augdamas ir sendamas turės rimtų problemų, susijusių su kvėpavimo takais, su kardiovaskulinės sistemos būkle, jeigu laiku nebus užkirstas kelias struktūriniams kvėpavimo takų pokyčiams ankstyvoje vaikystėje. Siekiant užtikrinti bronchų astma sergančio vaiko gyvenimo kokybę svarbus visa apimantis požiūris į ligą, taigi – ir tėvų dalyvavimui priimant sprendimus dėl vaiko sveikatos“, – pabrėžė vaikų gydytoja.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!