Susargdina ir infekciniai alergenai

Astmos – lėtinės kvėpavimo takų uždegiminės ligos – atsiradimą ir raidą lemia labai daug veiksnių. Kaip ir visoms alerginėms ligoms didžiausią įtaką daro paveldimumas. Tačiau ne mažiau svarbūs yra ir išoriniai alerginę reakciją sukeliantys faktoriai: žiedadulkės, dulkių erkutės, maistas, gyvūnai, cheminės ir kitos medžiagos.

Astminį bronchitą gali sukelti ir infekcija – vadinamieji infekciniai alergenai. Būtent infekcijos sukeliami bronchų spazmai paprastai siejami ne su tikrąja, o išaugama astma.
„Dažniausiai tokių susirgimų padaugėja, kai vaikas patenka į kolektyvą, pradeda eiti į darželį ar mokyklą. Infekciją atneša ir vyresni broliukai ar sesutės, tuomet pradėti sirgti gali ir kelių mėnesių vaikas“, – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės gydytoja vaikų pulmonologė dr. Sigita Petraitienė.
 
Bronchų astmą padėtų atpažinti tokie simptomai kaip sausas neproduktyvus kosulys, krūtinėje gali girdėtis tarsi švokštimo garsas, tokiam vaikui beveik kiekviena sloga baigiasi bronchitu su spazmu – obstrukciniu bronchitu.
 
Išaiškėja tik vyresniame amžiuje
„Kai vienerių, dvejų ar trejų metų vaikui atsiranda pirmieji astmą leidžiantys įtarti požymiai, joks tyrimas nepadės išsiaiškinti, ar tai – jau tikrosios ligos pradžia, ar tik reakcija į infekciją“, – pabrėžė vaikų gydytoja.
Ji pridūrė, jog nors vaikas gali ir nesirgti tikrąja astma, astminio bronchito diagnozė (arba vadinamoji nepatikslinta astma) vis tiek įrašoma jo ligų istorijoje. Tačiau dėl to tėveliams tikrai nereikėtų labai nuogąstauti.
 
„Juk gydomas yra vaikas, o ne diagnozė. Astma – kaip didelis skėtis, po kuriuo gali slėptis daug panašių ligų. Tad diagnozė reikalinga tik tam, kad vaikas galėtų gauti simptomus sėkmingai padedančių slopinti vaistų, kurie yra skiriami ir astmai gydyti“, – kalbėjo S.Petraitienė.
Tik kai vaikui sueina 6–7 metai, paaiškėja, ar jis išaugo iš įtariamos astmos.
 
Įvertinti alergenų pavojų
Norint išvengti ligos mažame amžiuje pirmiausia svarbu stengtis, jog vaikas nepasigautų virusinės infekcijos. Reikia vengti kontakto su sergančiais asmenimis, laikytis asmens higienos. Itin vertingi yra su motinos pienu gaunami baltymai, kurie didina organizmo atsparumą. Tai padeda išvengti ir pirmųjų galimų astmos epizodų, dusulio.
 
„Jeigu vaikas turi polinkį alerginėms ligoms, nereikėtų laukti, kol jis susirgs, o jau iš anksto stengtis sumažinti galimus provokuojančius veiksnius. Pavyzdžiui, atitinkamai tvarkyti namų aplinką. Labai dažnas alergenas – namų dulkių erkutės, kurių gausu minkštuose žaisluose, pūkiniuose, vilnoniuose apklotuose, kilimuose, užuolaidose. Taigi pravartu, kad namie kuo daugiau paviršių būtų galima nuvalyti drėgna pašluoste“, – sakė gydytoja pulmonologė.
 
Specialistė patarė vietoj dvidešimties minkštų žaislų geriau turėti vieną, kuris būtų dažnai išskalbiamas, vietoj užuolaidų rinktis žaliuzes, knygas laikyti uždarose lentynose. Be to, stengtis du tris kartus per dieną vėdinti kambarius.
 
„Taip pat labai svarbu renkantis, įrengiant gyvenamąją vietą įvertinti, ar nėra pelėsio. Tai – taip pat stiprus alergenas. Apskritai, jei tik įmanoma, reikėtų gyvenimą bandyti planuoti taip, kad galbūt į darželį leisti vaiką kuo vėliau. Mažiausieji serga sunkiausiai, o laikantis tokios prevencijos vaikas gali susirgti žymiai vėliau ir daug lengvesne forma“, – pastebėjo S.Petraitienė.

---

 
Verta žinoti
Bronchų astmą galima įtarti, kai per metus pasikartoja 4 obstrukciniai bronchitai. Tikimybę susirgti astma yra didesnė, jei vaikas serga kitomis alerginėmis ligomis (atopiniu dermatitu, alergine sloga). Taip pat, jei specialūs tyrimai jau rodo mažo, ikimokyklinio amžiaus vaiko įsijautrinimą.
 
Ligos atsiradimui ir paūmėjimams labai daug įtakos turi psichoemocinė vaiko būsena, patiriamas stresas.
Ligos epizodai šiuo metų laiku paūmėja medžių žiedadulkėms alergiškiems žmonėms. Tačiau laiku vykdant prevenciją, iš anksto vartojant vaistus nuo alergijos, erzinančius simptomus įmanoma gerokai sušvelninti ar net jų išvengti.