Parsivežiau 85 metų nebepaeinančią mamą iš ligoninės slaugyti namie. Ji jau turėjo vieną pragulą, dabar rūpinuosi, kad jų neatsirastų daugiau. Norėčiau sužinoti daugiau apie pragulų priežiūrą ir kaip jų išvengti?
Adelė
Pragulų dažniausiai atsiranda negalintiesiems be kitų pagalbos pasiversti. Paprastai tose vietose, kur kaulai yra arčiausiai kūno paviršiaus ir labiausiai slegia paviršinius audinius, taip pat tose vietose, kurios remiasi sėdint ar gulint: kryžkaulio, uodegikaulio, menčių kraštais, alkūnėmis, pakaušiu, šonkauliais.
Pragula – tai odos ir žemiau esančių audinių pažeidimas, sukeltas spaudimo, trinties jėgos arba šių veiksnių kombinacijos. Pragulų opos kelia daug problemų. Pirmiausia, jų atsiradimas blogina paties žmogaus gyvenimo kokybę: sumažina judrumą, apriboja socialines funkcijas. Asmuo tampa priklausomas nuo kitų, nebeturi galimybės pats kontroliuoti savo gyvenimo. Be to, pragulos dažniausiai yra skausmingos, padidina infekcijos riziką, tad gresia ir rimtesnės ligos. Dažniausiai pragulos atsiranda vyresniems žmonėms ir asmenims, turintiems stuburo pažeidimų.
Kalbant apie pačių pragulų prevenciją, reikėtų žinoti, kad ligonio paklotas, ant kurio jis guli, privalo būti be raukšlių, o patalynė švari, geriausia – iš natūralaus pluošto, sugerianti prakaitą ir praleidžianti orą.
Profilaktiškai, kad nesusidarytų pragulų po kryžkauliu ar ant kulno, galima naudoti įvairaus dydžio ratelius, įvilktus į drobinę medžiagą.
Ligonio prakaitas, šlapimas ir fekalijos sudaro tinkamą terpę odos erozijoms ir praguloms atsirasti, todėl labai svarbi tinkama odos higiena.
Vietiškai pragulos gali būti gydomos antimikrobiniais hidrokoloidiniais tvarsčiais su sidabru. Jie palaiko antimikrobinę ir drėgną aplinką, sugeria žaizdų eksudatą, sunaikina bakterijas, netraumuoja audinių, nepraleidžia iš aplinkos bakterijų, vandens, oro ir sudaro palankias fiziologines sąlygas praguloms gyti. Pirmomis dienomis po hidrokoloidiniu tvarsčiu gali susikaupti daugiau sekreto, todėl tvarsčius pradžioje keisite kas 1-3 dienas. Vėliau, žaizdai gyjant ir sekrecijai mažėjant, tvarstį galima laikyti 3-5, bet ne ilgiau kaip 7 dienas. Su taisyklingai uždėtu tvarsčiu ligonį galima ir maudyti. Tai ypač palengvina sergančiojo slaugą.
Atsako specialistė
VšĮ Vilkpėdės ligoninės bendrosios praktikos slaugytoja Valentina Gromykienė:
- Kad pragulos nesusidarytų, yra gaminami specialūs čiužiniai, voleliai. Turi būti ir žmogaus vartymo grafikas. Tai daroma kas kelias valandas. Labai svarbi švara. Yra ir specialių apsauginių tepalų, kuriais sutepama oda. Jei reikia, gydytojai gali skirti ir masažus.
Kalbant apie pragulų priežiūrą, pirmiausia reikia įvertinti opą. Ar ji gili ar ne, galbūt pūliuoja. Tuomet, atsižvelgiant į pragulos dydį, šlapiavimą, atliekami perrišimai. Namų sąlygomis tai padaryti gana sudėtinga. Pragulos opa išvaloma, nuplaunama vandeniu arba fiziologiniu tirpalu, nusausinami žaizdos kraštai. Jei žaizda infekuota ar su infekcijos rizika, pavyzdžiui, kryžmens pragula, dedamas antimikrobinis tvarstis. Naudojant hidrokoloidinius tvarsčius namų sąlygomis perrišimai gali būti atliekami keletą dienų. Tai taip pat priklauso nuo žaizdos užterštumo ir šlapiavimo lygio.
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
.jpg "UAB „Affidea Lietuva“ gydytojos radiologės dr. Rūtos Briedienės teigimu, ABUS tyrimas ypač reikalingas ir tikslingas moterims, kurių krūtyse gausus liaukinis audinys. „Didžiausias šio tyrimo privalumas - automatizacija, kurios metu krūties audiniai apžiūrimi standartizuotai, nepraleidžiant atskirų krūties audinio sričių, kas kartais nutinka įprastinio, rankinio ultragarso tyrimo metu“, - sako gydytoja.")
.jpg)
Komentuoti: