„Šią dieną aš pamiršiu, bet tai nereiškia, jog ji yra nesvarbi“, – šiuos žodžius filme „Vis dar Elis“ („Still Alice“, rež. Richardas Glatzerio ir Washas Westmorelandas) apie Alzheimeriu sergančią Elis Houland tarė aktorė Julianne Moore (54) ir ne tik pravirkdė milijonus žiūrovų, papildė gausią apdovanojimų kolekciją, bet ir atkreipė visuomenės dėmesį į šią sunkią bei klastingą ligą.
Julianne Moore, atsiimdama „Oskarų“ statulėlę už pagrindinį moters vaidmenį, neslėpė, jog labiausiai jai patinkanti filmų savybė – tai, kad jie leidžia žmonėms nebesijausti vienišiems. „Labai daug žmonių, sergančių Alzheimeriu, jaučiasi izoliuoti, marginalizuojami. Jie nusipelno būti pamatyti – galbūt taip mes galėsime rasti gydymą“, – kalbėjo aktorė.
J.Moore, atsiimdama „Oskarų“ statulėlę už pagrindinį moters vaidmenį, neslėpė, jog labiausiai jai patinkanti filmų savybė – tai, kad jie leidžia žmonėms nebesijausti vienišiems. „Labai daug žmonių, sergančių Alzheimeriu, jaučiasi izoliuoti, marginalizuojami. Jie nusipelno būti pamatyti – galbūt taip mes galėsime rasti gydymą“, – kalbėjo aktorė.
Nors Lietuvoje nėra registro, spėjama, jog Alzheimerio liga serga apie 35 tūkstančiai LR piliečių. Pasaulyje jų yra daugiau nei 30 milijonų – akivaizdu, jog su šia dažniausiai pasitaikančia silpnaprotystės forma iš arti susipažinti teko ne vienai šeimai. Kita vertus, daugeliui šis negalavimas asocijuojasi tik su garbiu amžiumi bei atminties spragomis. Taigi, ką dar vertėtų žinoti apie Alzheimerį?
Tai nėra vien senyvo amžiaus žmonių liga. Nors dažniausiai susergama senatvėje, Alzheimeris, kaip nutiko ir filmo „Vis dar Elis“ herojei, gali užklupti dar ir prieš 50-ąjį gimtadienį.
Gali būti paveldima. Atminties susilpnėjimas ir praradimas, laiko, erdvės nesuvokimas, iniciatyvos praradimas, kalbos sutrikimai, sumažėjęs savarankiškumas – visa tai keliauja kartu su šia negailestinga liga, kuri gali būti paveldima. Visgi beveik 80 proc. užfiksuotų ligos atvejų laikomi savaiminiais.
Krikštatėvis – vokiečių gydytojas. Pirmą kartą Alzheimerio liga aprašyta 1906-aisiais. Tai padarė vokiečių medikas Aloizas Alzheimeris, pastebėjęs savo paciento atminties praradimą bei kitus simptomus.
Jeigu esate moteris, rizika susirgti Alzheimeriu dvigubai didesnė. Statistika byloja, jog dailiosios lyties atstovės net du kartus dažniau serga šia liga. Negana to, Kalifornijos universiteto (JAV) mokslininkų teigimu, sergančioms moterims Alzhaimeris progresuoja gerokai greičiau nei sergantiems vyrams.
Širdies negalavimai gali paskatinti Alzheimerį. Širdies ligos, aukštas kraujo spaudimas, didelis cholesterolio kiekis kraujyje, diabetas, prasta mityba, žemas fizinis aktyvumas – visa tai didina riziką susirgti Alzheimerio liga.
Lavinimasis – geriausias priešnuodis. Jeigu garbiame amžiuje mokysitės naujų dalykų, gilinsite užsienio kalbų žinias, grosite muzikos instrumentais, daug bendrausite su aplinkiniais, tikimybė, jog Alzheimeris jus aplenks, bus gerokai didesnė.
Alzheimeris susijęs su uoslės praradimu. Daugelis tyrimų rodo, jog uoslės netekimas gali tapti vienu iš pirmųjų šios ligos požymių. Nereikėtų pamiršti, jog toks simptomas gali būti susijęs ir su Parkinsono liga, smegenų trauma, sinusų infekcija.
Gyvenimas su liga – skirtingos trukmės. Alzheimeriu sergantis pacientas vidutiniškai gyvena 3-4 metus. Visgi, jei susergama jaunesniame amžiuje, su šia liga galima gyventi netgi dešimtmetį ar daugiau.
Komentaras
Kauno klinikų, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės gydytoja neurologė Lygija Silva Mikalauskienė:
- Tiesą sakant, nėra aišku, kas sukelia šią ligą. Yra daug įvairiausių teorijų: pradedant nuo toksinio poveikio, einant iki antikūnų, kurie gali sukelti metabolinis degeneracinius pakitimus smegenyse, ieškojimo. Lietuvoje ir pasaulyje daug dirbama tyrimų kryptimi: dabar dominuoja imuninė teorija, tačiau kol kas nėra konkrečių, vieningų rezultatų. Iš savo praktikos galiu pasakyti, jog kad tam tikras procentas žmonių turi paveldimą ryšį: serga daug šeimos, giminės narių. Sunku nusakyti konkretų skaičių, visgi spėčiau, jog Alzheimerį paveldėję yra maždaug 20 procentų visų ligonių. Kaip ir visų ligų, šiuo atveju prevencija yra susijusi su sveiku gyvenimo būdu. Alkoholio vartojimas, toksinės medžiagų poveikis, dabartinės lėtinės ligos – visa tai paveikia nervų ląsteles. Skatinti protinę veiklą būtų labai pagirtina: mokytis eilėraščių, kalbų, spręsti kryžiažodžius. Kita vertus, turime mokslininkų, akademikų, kurie serga Alzheimerio liga. Taigi, kadangi priežastis nėra aiški, naudojami vaistai nesustabdo, o tik sulėtina ligos eigą: jeigu liga finišuoja per, sakykime, penkmetį, su medikamentais galime padovanoti žmogui dar 4-5 metus.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: