Projektas „Aktyvūs tėvai – sveikesni vaikai“ finansuojamas pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2 programą (nacionalinė periodinė spauda). Paramos dydis – 4 tūkst. eurų.




Miegojo trečdaliu trumpiau 
Kalifornijos universiteto Fulertone (JAV) bei Makmasterio universiteto (Kanada) specialistai tvirtina, kad stipriai nuo kompiuterinių žaidimų priklausantiems vaikams ir paaugliams padidėja miego sutrikimų, nutukimo, antrojo tipo cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
 
Jie pabrėžė, kad priklausomybė nuo tokių žaidimų yra labai svarbus fenomenas. Tai paliečia ne tik vaikų socialinį gyvenimą, bet ir jų sveikatą. Tam įrodyti buvo suformuota kontrolinė 10–17 metų amžiaus 94 vaikų bei paauglių grupė. Visi jie turėjo didesnę ar mažesnę priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų, o poliklinikose dalyvavo svorio mažinimo arba medžiagų apykaitos sutrikimo gydymo programose.
 
Tiriamieji nešiojo išmaniąsias apyrankes, kurios fiksavo jų miego trukmę, kraujospūdį, pulsą bei kitus fiziologinius duomenis. Tai pat psichologai tyrė vaikų priklausomybės nuo žaidimo lygį.
 
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad užkietėję žaidėjai miegojo trečdaliu trumpiau nei bendraamžiai, jų kraujo spaudimas buvo per aukštas, per didelė „blogojo“ cholesterolio ir trigliceridų koncentracija ir išaugęs atsparumas insulinui. Apie tyrimą išsamiai paskelbta žurnale „PLoS One“.
 
Sutarė dėl miego trukmės
Amerikos miego medicinos akademija pirmą kartą priėmė bendras rekomendacijas, kiek skirtingo amžiaus vaikams reikėtų miegoti. Medikai nustatė tokias normas: 4–12 mėn. kūdikiams – 12–16 val., vienerių–dviejų metukų mažyliams – 11–14 val., trejų–penkerių metų vaikams – 10–13 val., šešerių–dvylikos metų vaikams – 9–12 val., o paaugliams – 8–10 val. per parą.

Šios išvados pateiktos po 10 mėnesių trukusio projekto. Jo metu ekspertų grupė išnagrinėjo 864 mokslinius straipsnius apie vaikų miego trukmės įtaką sveikatai, suklasifikavo įrodymus ir kt.
Reguliarus ir kokybiškas miegas pagerina vaikų elgseną, dėmesio koncentraciją, atmintį, fizinę sveikatą, leidžia pasiekti geresnių mokymosi rezultatų. Jo trūkumas padidina nelaimingų įvykių bei traumų, depresijos, nutukimo, cukrinio diabeto, hipertonijos riziką, gali paskatinti mintis apie savižudybę. Beje, ilgesnis miegas nei rekomenduojama irgi gali pakenkti sveikatai.