Karštomis vasaros dienomis sergantiesiems išemine širdies liga, širdies nepakankamumu reikėtų stengtis būti pavėsyje, vengti didelių fizinių krūvių, nepervargti, laikytis dienos ir mitybos režimo.
Kai už lango saulėta, dauguma žmonių visomis išgalėmis stengiasi išsmukti į lauką. Vis dėlto karščius iškęsti sudėtinga net ir sveikam žmogui, o širdies ligomis sergantiesiems kaitrios vasaros dienos gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Norint jų išvengti, kardiologai pataria širdininkams mokytis iš pietiečių ir laikytis siestos režimo.
Pastebima, jog labiausiai į oro permainas reaguoja jautresnės psichikos žmonės, taip pat sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis. Slėgių kaitą jaučia rūkantieji, nes jų kraujagyslės linkusios susiaurėti, į vidaus organus priteka mažiau kraujo. Kaitros poveikis priklauso ir nuo žmogaus amžiaus, sveikatos, psichikos būklės.
Sudėtingos oro sąlygos gali pakenkti ir sveikiems žmonėms. Ypač vasarą, atostogų metu, kai dažnai nesilaikoma režimo, vartojama daugiau alkoholio. Tai gali nulemti širdies ritmo sutrikimus, gali pakilti arterinis kraujospūdis, ryškėti širdies nepakankamumo požymiai. Žmonių, kurie turi širdies veiklos sutrikimų, sveikata karštomis vasaros dienomis dažnai pablogėja.
Atsako specialistė
Respublikinės Panevėžio ligoninės Kardiologijos I skyriaus vedėja gydytoja kardiologė Irena Skripkauskienė:
.jpg)
- Esant karščiams, žmogus daugiau prakaituoja, netenka skysčių, todėl gali sutirštėti kraujas. Netenkama mineralų: kalio, magnio. Sumažėja bendras kraujo tūris, sutirštėja kraujas, širdies darbas pasunkinamas. Širdis turi pumpuoti smarkiau, kad pakankamai aprūpintų raumenis bei kitus organus deguonimi. Karštyje kinta kraujospūdis: sveikatos pablogėjimas jaučiamas, kai būna per aukštas, ar labai žemas kraujo spaudimas. Jeigu jis yra žemesnis, sutrinka tiek širdies, tiek galvos smegenų kraujotaka. Didžiausios širdies ligomis sergančiųjų žmonių kaitriomis dienomis grėmės – prieširdžių virpėjimas, ritmo sutrikimai, gali iškilti ir infarkto, insulto pavojus.
Reikalinga siesta
Kaitriomis vasaros dienomis, norint išvengti sveikatos problemų, lietuviams reiktų mokytis gyvenimo būdo iš pietiečių. Juk būtent jie turi laikotarpį pavadintą siesta (ispaniškas pavadinimas popietiniam miegui, dažnai po vidurdienio valgio, ypač karšto klimato šalyse - aut. past.). Jeigu įmanoma, rekomenduojama lauke būti tik ryte arba vakare, o vidurdienį leisti sau ilsėtis. Patariama nuo 12.00 iki 16.00 valandos saulėje iš viso nebūti. Taip pat svarbu saulėtu paros metu nešioti baltą galvos apdangalą, kad jis atsispindėtų saulės šviesą. Moterys gali rinktis skrybeles – tai ne tik gražu, bet ir naudinga.
Taip pat reikia gerti pakankamai skysčių. Vartoti kalio ir magnio preparatus. Karštomis vasaros dienomis sergantiesiems išemine širdies liga, širdies nepakankamumu reikėtų stengtis būti pavėsyje, vengti didelių fizinių krūvių, nepervargti, laikytis dienos ir mitybos režimo. O pajutus ką nors negero, iš karto kreiptis į gydytoją.
Buvimas paplūdimyje – tik pavėsyje
Jei sergama širdies ligomis, dar nereiškia, kad reikia vengti laisvalaikio gamtoje. Galima ir prie jūros pagulėti, nes bent jau prie Baltijos jūros, yra vėsiau negu toliau nuo jos. Tik, aišku, reikia stengtis neperkaisti, naudoti apsaugines odos priemones, skėčius. Vengti saulės spindulių, ypatingai karštą dieną.
Kai kurie žmonės linkę karštomis dienomis mirkyti kojas šaltame vandenyje. Tai padeda atvėsinti organizmą. Ant stambesnių kraujagyslių galima net dėti šaltus kompresus, nes tai atvėsina kraują ir šiek tiek padeda pakelti kraujospūdį.
Tarp kitko:
Karštomis vasaros dienomis gausiai prakaituojant kalio ir magnio trūkumą galima kompensuoti ir maistu. Šių mikroelementų gausu žirniuose, pupelėse, žaliose lapinėse daržovėse, riešutuose, lašišoje, džiovintuose vaisiuose, sojoje, bananuose, įvairiose uogose.
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: