Šiuolaikinis vyras: tarp mačo ir verkiančio liurbio

Gustė Valantinavičiūtė
2021-05-14
Lietuvoje vyrų krizių centrų dabar jau skaičiuojama tiek pat kiek ir moterų. Psichoterapeutas ir psichiatras Olegas Lapinas teigia, kad stigma, jog vyrai yra stiprioji lytis, palengva dingsta iš žmonių mąstymo, tačiau lietuviai vyrai vis dar nėra linkę garsiai prabilti apie sunkumus.
Šiuolaikinis vyras: tarp mačo ir verkiančio liurbio
Paskutinių dviejų, trijų vyrų kartų gyvenimas yra ganėtinai smarkiai sumaišytas, nes kinta vyro ir moters vaidmuo. Vyras nustojo būti gerbiamas, autoritetingas asmuo vien dėl to, kad jis vyras.

Ramūs ir susivaldę

Psichoterapeutas ir psichiatras Olegas Lapinas sako, kad lietuviai vyrai turi vieną bendrą požymį su slavais – išgėrę tampa ganėtinai emocionalūs: „Vis dėlto būdami blaivūs, nesant jokioms kritinėms situacijoms, kai nėra jokių frustracijų, dirgiklių, jie elgiasi kaip tradiciniai šiauriečiai. Taigi labiau vertina susivaldymą, savikontrolę nei emocionalumą.“

 
Taip pat pašnekovas pastebi, kad lietuviai įtariai ir netgi truputį pašaipiai žiūri į glėbesčiavimąsi su kitais vyrais, juokiasi iš tokio jausmų demonstravimo ir netgi yra homofobiški, palyginti su vakarų šalių vyrais. „Lietuvių nenoras demonstruoti jausmus, rodo, kad yra tam tikras kiekis žmonių, kuris vyrams apibrėžia jų elgesį, savimonę. Tarkime, švedai arba prancūzai toje pačioje situacijoje elgtųsi visiškai kitaip nei lietuviai“, – pasakoja O.Lapinas.
 

Per karantiną agresyvumas augo
Pasak pašnekovo, griežto karantino metu ir vyrų, ir moterų santykiai buvo teritoriškai apriboti: „Turėjome būti po vienu stogu. Be to, sumažėjo ir galimybių pasirinkimas: negalėjome palikti savivaldybių, išskristi. Tai padidino vyrų agresyvumą ir depresyvumą.“
 
Karantinas daugiau sunkumų sukėlė vidutinio amžiaus vyrams, nes jaunesniosios kartos atstovai palengva išgyvendina nusistovėjusius idealaus vyriškumo įsivaizdavimus. „Jeigu kalbėtume tik apie jaunesnę kartą, kurie jau gimė nepriklausomoje Lietuvoje, galima sakyti, kad tam tikri mitai, pavyzdžiui, vyrai neverkia, pamirštami. Tačiau vyresnės kartos atstovai vis dar laiko save kietais, tvirtais, jeigu sugeba neparodyti jausmų“, – pasakoja O.Lapinas.
 
„Vyrams nusivylimas dažnai kelia agresiją. Pavyzdžiui, priverstinis nėjimas į mokyklą sumažino vaikų motyvaciją mokytis. Be to, ir internetas turi didelę įtaką vaiko mokymosi kokybės prastėjimui, todėl šie vis dažniau, liaudiškai tariant, užmeta mokslus. Tėvams dėl to kyla nepasitenkinimas, irzlumas, vis dažniau reikia barti vaikus. Jaunuolių ir jų tėvų santykis kelia įtampą ne tik šeimoje, bet ir tarp pačių tėvų.“ 
Tokios ir panašios situacijos verčia vyrą gintis, kartais netgi kelia agresiją ir tai tampa didele emocine apkrova. Dėl to ir nuovargio, depresijos, irzlumo karantino metu vyrams teko patirti daugiau.
 

Sunkumų netrūko ir iki pandemijos
Vis dėlto, kaip teigia ir pats O.Lapinas, vyrų gyvenimas yra chaotiškas jau ilgiau nei trunka karantinas: „Paskutinių dviejų, trijų vyrų kartų gyvenimas yra ganėtinai smarkiai sumaišytas, nes kinta vyro ir moters vaidmuo. Vyras nustojo būti gerbiamas, autoritetingas asmuo vien dėl to, kad jis vyras.“
Praėjusiame tūkstantmetyje siaučiant karams, esant nepritekliui vyras buvo vertinamas kaip karys, didvyris. Tačiau taikos metu bei esant lyties vaidmenų pasikeitimui, jis praranda ilgai turėtą autoritetą vaidmenį.
 
„Moterys gali būti karės, vadovės – žvelgiant iš profesinės pusės. Vyras gi nebegali jaustis vyru tik todėl, kad jis, pavyzdžiui, policininkas, nes šalia jo gali būti tokia pat policininkė moteris. Vadinasi, vyro lytiškumui atsiranda šioks toks neaiškumas. Jam tenka laviruoti tarp mačo iš Švarcnegerio filmų, ir visiško liurbio, kuris verkia ir bijo, vaidmenų“, - įsitikinęs O.Lapinas.
 
Pataria atsisakyti netikrų idealų
Pasak pašnekovo, paskutinių dviejų dešimtmečių karta dar tik bando įsisąmoninti šiuos pokyčius ir derinti feministinius bei maskulininius bruožus harmoningai.
 
Paklaustas, kaip patartų vyrams susitvarkyti su kylančiu nevisavertiškumo jausmu, vienareikšmiai atsakyti pašnekovas negali: „Psichoterapeuto darbas yra padėti žmogui pamatyti save, suprasti ir pajausti. Nereikia vyro apkrauti idealais, kurių ir taip apstu visuomenėje: medijos siūlo nerealistinius, fantastinius, laimingų vyrų idealus. Tačiau svarbiausia žmogų priimti ne tokį, koks jis teoriškai turėtų būti, o tokį, koks jis yra iš tiesų.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

    Gydytojas ir pacientas


    J.Buterlevičiūtė: gyventi kančioje nėra normalu

    J.Buterlevičiūtė: gyventi kančioje nėra normalu

    „Jis taip vaitodavo iš skausmo, kad galvą užsidengdavo pagalve“, – apie sunkiai sergančiųjų kasdienybę pasakoja skausmo specialist...
    A.Slatvickis: esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes

    A.Slatvickis: esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes

    „Esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes“, – nebesikuklina profesinės stiprybės pripažinti Klaipėdo...

    Budinti vaistinė


    „Gintarinė vaistinė“: teismo sprendimas rodo, kad esame teisūs

    „Gintarinė vaistinė“: teismo sprendimas rodo, kad esame teisūs

    Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai priėmė sprendimą panaikinti 2022 m. gruodžio 9 d. Konkurencijos tarybos nutarimą ir j...
    Pokyčiai dėl vaistų prieinamumo – tik kosmetiniai?

    Pokyčiai dėl vaistų prieinamumo – tik kosmetiniai?

    Įvairiuose formatuose ne kartą kalbėta, kad gyvybiškai svarbių vaistų kompensavimas Lietuvos pacientams stringa ir dėl itin...

    razinka


    Sveika šeima


    Pogimdyvinės depresijos skyrius? Kodėl gi ne!

    Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) pateikė siūlymą Sveikatos apsaugos ministerijai steigti skyrius, neatskiriančius psichologines problemas patiriančios mamos ir naujagimio. „Sunkiausiose situacijose reikia pritaikytų sąlygų, paruoštų specialistų ir papildomo laiko. Vien skyriaus įsteigimas problemos nei&scaro...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Vienas kraujo lašas atskleis, kiek liko gyventi

    Naujas tyrimas rodo, kad paprastas kraujo ar seilių testas gali padėti nustatyti tikėtiną gyvenimo trukmę. „Medical News Today“ skelbia, kad šis tyrimas atveria naujas galimybes ankstyvai diagnostikai ir tikslinėms intervencijoms, padedančioms išlaikyti gerą žmogaus sveikatą amžėjant.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Pažinti sapioseksualą
    Henrikas Vaitiekūnas Pažinti sapioseksualą
    Kai kelionė tampa gyvybės klausimu: onkologinių pacientų pavėžėjimas
    Marius Čiurlionis Kai kelionė tampa gyvybės klausimu: onkologinių pacientų pavėžėjimas
    Socdemų sveikatos reforma Jums kainuos sveikatą ir pažeis Konstituciją
    Vytautas Mitalas Socdemų sveikatos reforma Jums kainuos sveikatą ir pažeis Konstituciją

    Naujas numeris