Psichologinė pagalba negirdinčiam vaikui būtina
Gintarė Kaminskienė
2014-10-06
Paauglė dukra apkurto staiga. Žinia, kad nieko pakeisti nebegalima, nukrito lyg iš giedro dangaus. Kadangi klausa ėmė blogėti tik dešimtaisiais gyvenimo metais, atrodo, kad ji negali susitaikyti su esama situacija. Nenori mokytis gestų kalbos. Vangiai reaguoja į aplinką, greitai susinervina. Mes su vyru nežinome, ką daryti. Kaip galėčiau padėti vaikui?
Alina, 34 m.
Kurčiųjų mokyklose šiandien taikoma bilingvinio ugdymo koncepcija – kurčiųjų mokymas gestų kalbos pagrindu. Iš pradžių vaikai išmoksta gestų kalbos, o paskui šios pagrindu mokosi lietuvių ar kitų kalbų. Vaikai, kurie turi „kalbos likučių“, mokomi kalbėti – tarti garsus balsu.
Skiriamos dvi kurtumo rūšys – ikikalbinis ir pokalbinis. Klausos praradimas gali būti itin skaudi patirtis žmonėms, kuriems būdingas pokalbinis kurtumas.
Staigaus apkurtimo viena ar abiem ausimis priežastys gali būti įvairios: kraujagyslių spazmai, trombai, nervą užspaudęs auglys, akustinė trauma.
Kurčiųjų mokyklose šiandien taikoma bilingvinio ugdymo koncepcija – kurčiųjų mokymas gestų kalbos pagrindu. Iš pradžių vaikai išmoksta gestų kalbos, o paskui šios pagrindu mokosi lietuvių ar kitų kalbų. Vaikai, kurie turi „kalbos likučių“, mokomi kalbėti – tarti garsus balsu.
Metodo esmė – vaikas bendrauja ir mokomas dviem kalbomis: gestų kalba ir žodine kalba. Jos yra lygiavertės ir vartojamos ne tuo pačiu metu. Gestų kalba yra pradinė ir pagrindinė kurčiojo bendravimo bei ugdymo priemonė. Pagrindinis mokymo tikslas – perteikti mokymo turinį neteikiant pirmenybės žodinei kalbai. Remiantis gestų kalba, kurtieji mokomi sakytinės ir rašytinės kalbos. Reikšmingiausia – pastaroji.
Bilingvinio metodo privalumas tas, kad visavertis bendravimas gestų kalba garantuoja kurčiajam normalią pažinimo raidą, leidžia sukaupti pakankamai žinių apie aplinką, pasaulį. Naudojant šį metodą, dominuoja vizualinė (regimoji) komunikacija. Bilingvinis metodas vertingas tiek, kiek leidžia konkrečiam vaikui realizuoti savo galias.
Pasaulis atsigręžia ir į vadinamąjį totalinės komunikacijos metodą, kai su kurčiuoju bendraujama visais įmanomais būdais: ir garsu, ir gestais, ir lūpomis, ir kūno kalba, ir abėcėle. Pagrindinis tikslas – kurčiąjį išugdyti ir išmokyti, o būdai tam padaryti tampa nebesvarbūs.
Atsako specialistas
Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro Vytis Valantinas:
- Tokia situacija tiek vaikui, tiek šeimai yra labai rimta. Psichologinę ir kitokią pagalbą šeimos nariams teikia Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras.
Kai vaikas apkursta, vienu pokalbiu niekas neišsprendžiama. Šiuo atveju, kaip ir visais kitais panašiais, mergaitei reikalinga ilgai trunkanti kompleksinė pagalba.
Centre konsultuojami vaikai iš visos Lietuvos. Šiuo atveju, tai – pagrindinis pagalbos šaltinis. Šeima bus išklausyta, suprasta. Žmonėms bus patarta, kaip elgtis ir ko imtis toliau.
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: