Projektas „Aktyvūs tėvai – sveikesni vaikai“ finansuojamas pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2 programą (nacionalinė periodinė spauda). Paramos dydis – 4 tūkst. eurų.




Apie tai, kaip nesugadinti atostogų, kalbėjomės su psichologu Vyčiu Valantinu.
 
- Kaip turėtų atrodyti ikimokyklinuko vasara, kad jis sustiprėtų tiek fiziškai, tiek emociškai?
- Vaikui vasarą būtinas laikas tiek su tėvais ir draugais, tiek su pačiu savimi. Kelių tam įgyvendinti yra įvairiausių. Tačiau visų pirma tėvelius raginčiau nepersistengti su vaiko specialiu „stiprinimu“ ir siekiu užtikrinti „kokybišką“ jo vasaros laiką. Todėl aukštyn keliu vasariškos tinginystės vėliavą.
 
Kiekvienam vaikui svarbus vaikystės potyris, jog išaušo nauja ilga vasaros atostogų diena – šviesi, šilta ir VISA TAVO. Būtent taip kartą pasakė Muminukui mama vienoje iš rašytojos Tuvės Janson knygų. Jei jau prakalbome apie vaikų literatūrą, reikėtų pasirūpinti, kad namuose vasarą būtų gerų, vaiko amžiui tinkančių knygų. Nereikia versti jų skaityti, bet jų būti privalo. Niekada nežinai, kada vaikas atras knygas. IŠ TIESŲ atras.
 
- Nereikia jokių atostogų rėmų? 
- Reikėtų suprasti, jog itin gerai organizuota vasara – visų vaikų siaubas. Juk darželis, stovyklos, mokyklėlės ir kiti ikimokyklinukų „kursai“ – tai iš principo organizuotas vaiko ugdymas. Jei prasidėjus atostogoms išsyk „įmesime“ vaiką į naujas veiklas, kurioms vadovauja suaugusieji, jis neturės progos ramiai pabūti ir susivokti, kad įvyko svarbiausias metų pokytis – nebereikia niekur lėkti!
 
- Vienas didžiausių džiaugsmų mažam vaikui – patirti kartu su darželio pabaiga pasikeitusį dienos režimą. Šiuo pokyčiu svarbu leisti „pasmaguriauti“, juo pasisotinti, žinoma, sveiko proto ribose. 
- Ilgus mėnesius vaikas mokėsi draugauti ir sutarti su vaikais bei auklėtojais, o dabar turės gerokai daugiau laisvo laiko ir iššūkį pačiam sugalvoti, kuo norėtų užsiimti. Daugybė vaikų puikiai su tuo susidoroja, nors nemažai tėvelių kelia dramą, kad jų vaikas – deramai neužimtas.
 
- Tačiau juk labiausiai vaikas tėvų dėmesio ir stokoja. Juolab jų atostogos toli gražu ne visada sutampa. 
- Darželis atima ilgesnio buvimo su tėvais galimybę, tad natūralu, jog vasarą vaikams norisi su jais praleisti daugiau laiko. Nuostabu, kai tėvų atostogų grafikas bent kiek sutampa su vaikų. Vasaros atostogas su tėvais daugelis vaikų prisimena, saugo širdyse ir vertina visą tolesnį gyvenimą.
 
Jei vasarą intensyviai dirbate, dienai kitai nusiveskite ikimokyklinuką į darbą, leiskite jam įlįsti į jūsų stalčius. Ar tai netinkamas užsiėmimas atostogoms? Nebūtinai. Vaikui tai – jo reikšmingumo įrodymas (juk nesvarbių žmonių niekas į darbą nesiveda).
 
Tai pradžiugina ir kolegas: daugelis žmonių myli ir gerbia vaikus, normalioje darbovietėje penkiametis sukelia entuziazmo bangą ir būna džiaugsmingai pasveikintas. Tačiau perlenkti lazdos vėlgi nereikėtų – per dažnai tėvų darbovietėse „mirkstantys“ vaikai paliekami liūdnai piešti prie rašomojo stalo.
 
- Verta mažą vaiką pasiimti į ilgesnę kelionę ar „saugiau“ jį palikti kaime pas senelius?
- Keliaujant kartu su vaiku įgyjama naujos bendros patirties, kuri praturtina ir suartina šeimą. Tėveliai gali prisiminti vaikystę, kada pirmą kartą pamatė traukinį, laivą, lėktuvą ar... arklinį vežimą. Ikimokyklinukui tai palieka didelį įspūdį.
 
Tačiau vasaros nuotykiams nebūtina brangi kelionė į užsienio kurortą ar brangią stovyklą. Ikimokyklinukų vasaros „kokybę“ saugo kūrybingumo ir vaizduotės jėgos, jų galvos „pramuštos“ įvairiausiais personažais iš knygų, televizoriaus ir kompiuterio.
 
Pasitikėkite vaiko pajėgumu apsiginti nuo nuobodulio, ypač jei jis turi brolių, seserų namuose ar draugų-bendražygių kieme. Todėl ir prieš nusprendžiant išvežti vaiką pas darbais užsiėmusius senelius, reikėtų įvertinti, ar bus ten bendraamžių, ar turės jis su kuo žaisti. 
- Yra viena siaubo istorija apie vaiką, kuris pabėgo iš vieno kaimo, kuriame nebuvo vaikų, į kitą kaimą, kuriame buvo pusseserė, nors ir vyresnė…
 
- Tačiau ar „sveika“ visą vasarą skirti vien žaidimams?
- Išties vasaros kaip išimtinai malonumams skirto laiko vertinti nereikėtų. Kaip ir žiemą, derėtų riboti ir laiką, praleidžiamą prie kompiuterio ar televizoriaus.
 
Vaikui svarbu atrasti, kad atostogų metu jis gali praleisti valandėlę padėdamas seneliams ar tėvams: talkindamas namuose, kieme, gėlių ar daržovių lysvėje, grėbdamas žolę, skindamas uogas ar padėdamas remontuoti vėjo sugriautą šiltnamį. Tokiu būdu lavinami įvairūs praktiniai vaiko įgūdžiai, tai leidžia jam jaustis visaverčiu šeimos nariu: „Esi dar mažas, o tave jau priima dirbti kartu, vertina“.