Pagrindiniai patarimai
Karščiausia saulė būna maždaug nuo 10 iki 16 valandos. Tuo metu stenkitės apsaugoti mažylį, kad jis išvengtų tiesioginių spindulių, o jei to padaryti neįmanoma - tiesioginiuose spinduliuose jis turėtų būti ne ilgiau negu penkias minutes.
Jeigu vežiojate kūdikį lauke vežimėlyje, tik pasirodžius saulei turėtumėte nuleisti stogą. O jei esate gamtoje ir netikėtai pasirodo saulė, kitais būdais paslėpkite kūdikį nuo tiesioginių saulės spindulių. Pavyzdžiui, stenkitės būti bent jau medžių šešėlyje. Nepamirškite, kad saulės spinduliai atsispindi nuo tokių paviršių kaip smėlis, cementas ar vanduo.
Karštą dieną tiek kūdikiams, tiek vaikams aprengti rekomenduojami natūralaus pluošto drabužiai. Šie puikiai sugeria prakaitą. Puikiai tiks drabužėliai, kurie yra iš medvilnės ir elastano. Rinktis būtina ne tik gražius, bet ir kokybiškus, patvarius, tinkamo dydžio drabužėlius. Netinkamas dydžių parinkimas gali neužtikrinti patogių vaiko judesių ir aktyvaus jo judėjimo. Mažesniems vaikams didelė ir nutrynimų, iššutimų grėsmė.
Odos apsaugai būtinas didelę apsaugą nuo ultravioletinių spindulių poveikio turintis kremas nuo saulės. Taip pat būtina pasirūpinti ir akiniais nuo saulės. Pastarieji turi būti be įbrėžimų, nes per menkiausią lęšio pažeidimą gali patekti pavojingi saulės spinduliai ir pažeisti jautrias vaiko akis.
Meteorologams pranešant apie naujas karščio bangas, sveikatos apsaugos specialistai taip pat vėl perspėja tėvus nepalikti vaikų automobiliuose. Esant karštam orui, net ir atvėrus langus, temperatūra automobilyje per ketvirtį valandos gali pakilti 10-15 laipsnių. Vaiko kūno temperatūra kyla iki penkių kartų greičiau nei suaugusiojo, nes vaiko organizmas turi mažesnį vandens rezervą. Hipertermija gali pasireikšti per dvidešimt minučių, o mirtis gali ištikti po dviejų valandų. Dažniausiai hipertermijos aukomis automobiliuose tampa vaikai iki ketverių metų amžiaus. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo hipertermijos automobiliuose kasmet miršta vidutiniškai 36 vaikai.
 
Pienas ar arbatėlė?
Užėjus karštiems orams kūdikių mamos iš vyresniųjų dažnai girdi raginimus duoti vaikams gerti papildomai vandens, arbatėlių. Tačiau, ar iš tiesų tokios rekomendacijos tikrai teisingos – abejotina.
Žindymo konsultantai, besiremiantys Pasaulio sveikatos organizacijos ir kitų atsakingų institucijų rekomendacijomis, tvirtina, kad suaugusieji dažnai pamiršta, valgantys kitokį maistą, nei žindomi vaikai. Šie nėra tokie atsparūs ligoms ir infekcijoms. Todėl žindomų vaikų girdymas vandeniu ar arbatėlėmis karštą vasaros dieną yra labai pavojingas ir didina infekcinių ligų pavojų.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad žindomiems kūdikiams papildomi skysčiai nereikalingi pirmą pusmetį. Kūdikių girdymas vandeniu pirmosiomis jo gyvenimo savaitėmis ar pirmą pusmetį yra labai dažnas reiškinys, siejamas su padidėjusio viduriavimo pavojumi ir didesniu kūdikių mirtingumu. Tiek teoriniai skaičiavimai, tiek praktika įvairiose šiltų kraštų šalyse įrodė, kad papildomas vien tik žindomų kūdikių girdymas yra visiškai nebūtinas skysčių pusiausvyrai kūdikio organizme palaikyti.
Pasaulio sveikatos organizacija ir kitos žindymą remiančios organizacijos skatina mamas vengti papildomai girdyti kūdikius skysčiais. Tad kūdikį karštą vasaros dieną reikia stengtis pagal poreikį žindyti.
 
Svarbu prisiminti
Karštą dieną vaikui renkite šviesius, laisvus, natūralaus audinio drabužius, su kuriais mažylis mažiau prakaituos. Galvą užsidenkite skrybėle arba kepure, pasirūpinkite ir akių apsauga. Nepamirškite mažylio patepti apsauginiu kremu. Stebėkite, kad vaikas gertų pakankamai skysčių.