Panikos ataka – lyg žaibas iš giedro dangaus
Aigustė Tavoraitė
2016-03-07
Mano 37 m. vyrui kartais naktimis užeina nerimo bei širdies ritmo padažnėjimo priepuoliai. Ima trūkti oro – tarsi stengtųsi, bet niekaip negali pakankamai jo įkvėpti. Paskutinį kartą pasidarė sunkiau kalbėti – lyg neklausytų veido raumenys. Ligoninės priimamajame jokių ypatingų fiziologinių pakitimų nepastebėjo, gal tik šiek tiek – kardiogramoje. Kur reikėtų kreiptis: į kardiologą, ar kitos srities specialistą? Kokius tyrimus atlikti?
Jurga
Įprastai panikos ataka pasireiškia nemaloniais ir gąsdinančiais simptomais: pradeda stipriau plakti širdis, drebėti rankos, trūksta oro, gali pradėti pykinti, svaigti galva, tirpti veido raumenys.
Atsako specialistas
Psichologas, psichoterapeutas Laurynas Urbšys:
- Panašu, kad šiuo atveju vyrą ištinka nerimo sutrikimas – panikos ataka. Tai dažniausiai kyla dėl psichologinių priežasčių. Įprastai panikos ataka pasireiškia nemaloniais ir gąsdinančiais simptomais: pradeda stipriau plakti širdis, drebėti rankos, trūksta oro, gali pradėti pykinti, svaigti galva, tirpti veido raumenys. Taip pat žmogų aplanko jausmas, kad jis tuoj uždus arba ištiks širdies smūgis.
Tokias atakas išgyvenantis žmogus pirmiausia kreipiasi į vidaus ligų gydytojus. Tačiau jei atlikus įvairius tyrimus nerandama jokių apčiuopiamų fiziologinių pakitimų, vėliau dažniausiai diagnozuojamas būtent šis nerimo sutrikimas. Tuomet prireikia kitų specialistų pagalbos.
Efektyviausias gydymas yra kompleksinis: derinami vaistai ir psichoterapija. Medikamentai itin svarbų vaidmenį atlieka gydymo pradžioje. Ypač tais atvejais, kai panikos atakos kartojasi dažnai ir yra intensyvios. Tačiau nederėtų apsiriboti vien tik vaistais, nes vėliau, nutraukus jų vartojimą, priepuoliai linkę atsinaujinti.
Vartojant vaistus laikinai yra užgesinama „ugnis“. Jei nėra nustatoma tikroji atakų atsiradimo priežastis, ji linkusi vėl įsiplieksti. Todėl išeiti iš šio užburto rato veiksmingiausiai gali padėti psichoterapija. Ji ne tik padės nustatyti sutrikimo priežastis, bet leis žmogui pasijusti saugiau, suvokti, kas su juo vyksta, rasti būdų, kaip sau padėti.
Visų pirma reiktų suvokti, kad nors panikos atakos labai nemalonios, varginančios ir net gąsdinančios, dėl jų žmogus negali išprotėti ar numirti. Be to, svarbu suprasti, kad panikos priepuoliai neatsirado per vieną dieną. Jų priežastys formuojasi ilgą laiką, todėl ir psichoterapinis gydymas nesibaigs pas specialistą apsilankius vieną ar du kartus.
Labai veiksmingi yra kvėpavimo pratimai. Taisyklingai juos atliekant galima ne tik prislopinti kylantį nerimą, bet ir nukreipti mintis nuo savo kūno pojūčių, ties kuriais įprastai yra susikoncentruojama artėjant panikos priepuoliams. Aerobinis fizinis krūvis (vaikščiojimas, bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu) taip pat yra labai veiksminga priemonė.
Be to, jei panikos ataka įvyksta viešoje vietoje, gali išsivystyti agorafobija. Atsiranda baimė atsidurti tam tikrose vietose ar situacijose, kai gali kilti sunkumų greitai pasišalinti, kur ištikus priepuoliui nebus suteikta pagalba. Dėl šios baimės žmogus ima riboti savo keliones arba iš namų išeina tik lydimas kito asmens.
Verta žinoti
Panikos atakos trunka nuo kelių iki keliolikos minučių, retais atvejais – iki pusvalandžio. Gali kartotis keletą kartų per parą. Šis sutrikimas dažniausiai prasideda nuo 20 iki 40 metų žmonėms, dažniau moterims nei vyrams.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: