Oro gaiviklių nauda abejotina
Gintarė Kaminskienė
2015-08-24
Vasariška šiluma atneša ne tik malonumų. Ko gero, daugeliui ne kartą teko susidurti su prastu kvapu, dėl vienų ar kitų priežasčių tvyrančiu namuose. Labai dažnai blogas kvapas namuose pradedamas maskuoti įvairiais gaivikliais, smilkalais, eteriniais aliejais, kurių pasirinkimas šiuo metu yra labai platus. Tačiau retai kuris susimąsto, ar tokios priemonės nekenkia sveikatai.
Ne padeda, o teršia
Pasirodo, oro gaivikliai ir yra vienas gyvenamąją aplinką teršiančių veiksnių. Jie kvepia dėl sudėtyje esančių lakių kvapiųjų medžiagų, kurios gali sukelti centrinės nervų sistemos sutrikimus, vėžį, apsigimimus, o kvapieji komponentai, kai kurios oro gaiviklių sudėtyje esančios pagalbinės medžiagos - alergiją. Kvapiosios medžiagos paprastai yra ištirpinamos etilo ar izopropilo alkoholyje. Tokie junginiai gali sukelti nuovargį, dirginti akis, kvėpavimo takus, slopinti centrinę nervų sistemą.
Štai vienas kinų mokslininkas nustatė, kad patalpoms gaivinti naudojamų smilkalų dūmuose yra daug daugiau toksinių medžiagų nei automobilių išmetamose dujose miesto sankryžoje. Mat deginant smilkalus į aplinką išsiskiria daugybė pavojingų medžiagų. Angliavandeniliai susidaro deginant dyzelinį kurą ar dujas ir yra vienas dažniausių oro taršos šaltinių.
Panašiai veikia ir deginamos kvapiosios žvakės. Jos į aplinką išskiria pavojingus junginius: acetaldehidą, formaldehidą, naftaleną, kurie taip pat gali sukelti vėžį, pažeisti imunitetą, sutrikdyti nervų sistemos darbą. Deginti žvakes ar smilkyti smilkalus galima tik tuo atveju, jei patalpos yra gerai vėdinamos.
Komentaras
Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė:
.jpg)
- Tam, kad pajustume kvapą, jį turi kažkas skleisti. Iš augalų išgaunami natūralūs eteriniai aliejai, kurie gali būti naudojami patalpų kvėpinimui, aromaterapijai, net gydymui. Iš augalų ir kitų gamtinių medžiagų išgaunami kvapai lydi žmogų nuo senų senovės.
Tačiau jau praėjusio amžiaus. JAV Nacionalinės mokslų akademijos pateikiamoje ataskaitoje minima, kad 95 procentai cheminių medžiagų, naudojamų sintetinio kvapo, kuris plačiausiai naudojamas pramoniniuose produktuose, gamybai yra nafta ir jos šalutiniai produktai, tarp jų benzenas, aldehidai, toluenas ir kiti. Kaip kvapo nešiklis dažnai yra naudojami ftalatai. Visos šios medžiagos yra patvarios, linkusios kauptis organizme ir aplinkoje bei sukelti neigiamą poveikį mūsų sveikatai. Kuo ilgiau kvapas išsilaiko, kuo intensyvesnis jis yra – tuo didesnė tikimybė, kad pavojingų cheminių medžiagų šiam kvapui pagaminti buvo panaudotas didesnis kiekis.
Vis dažniau alergiją ar kontaktinį dermatitą sukelia kvapieji priedai, esantys skalbimo ir valymo priemonėse, oro gaivikliuose. Kai kurios sintetinės kvapiosios medžiagos savo sudėtyje turi komponentų, kurie yra toksiški ir potencialiai sukeliantys vėžinius, reprodukcinius susirgimus, hormoninės sistemos pakitimus ar kitaip galintys pakenkti organizmui.
Kad patalpos yra užterštos sintetiniais junginiais, kuriems priskiriamos pavojingos savybės, patvirtina ir įvairiose pasaulio valstybėse atliekami dulkių tyrimai. Lietuvoje prieš dvejus metus tokį tyrimą atliko VšĮ Baltijos aplinkos forumas, namų oro tarša būtent aukščiau paminėtais ftalatais yra didžiausia, kadangi jie naudojami ne tik kvapų gamybai, tačiau ir kaip plastiko minkštintojai įvairiuose, ypač plačiai buityje naudojamuose, plastiko gaminiuose.
Respublikiniame alergologiniame centre atliktais tyrimais nustatyta, kad beveik pusė šiame centre konsultuotų žmonių buvo įsijautrinę kokiai nors cheminei medžiagai.
Švara nekvepia niekuo, o įvairiais sintetiniais kvapikliais dažnai tik teršiamas patalpų oras. Jei patalpa nevėdinama, oro gaiviklis tik maskuos blogą kvapą, tačiau jo nepašalins. Todėl pirmiausia būtina patalpas tinkamai vėdinti.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: