Miego atidėliojimas
 
Sveikatos specialistai pastebi, kad miegas – gyvybiškai svarbus žmogui laikas – vis dažniau sąmoningai trumpinamas. Tyrimai rodo, jog apie 70 proc. paauglių miega mažiau nei 8 valandas per naktį, kai Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja miegoti bent 9-10 val., o JAV net 40 proc. visos populiacijos miega mažiau nei 6 valandas. Medicinos tėvo Hipokrato pamokymai apie privalomą 8 valandų miegą suaugusiesiems šiandien keičiami požiūriu „nėra kada miegoti, kai darbai laukia“, o V.Šekspyro „Hamlete“ gimusią patarlę „miegas yra geriausias maistas“ sutrypia šiuolaikinės visuomenės šūkis – „pamiegosime, kai numirsime“.
 
Mokslinėse studijose vis plačiau vartojamas „miego atidėliojimo“ (bedtime procrastination) terminas. „Asmenys, linkę atidėlioti miegą, patiria daugiau nerimo ir depresijos simptomų, jų miego kokybė prastesnė, o nemigos tikimybė didesnė nei asmenų, einančių miegoti laiku. Taip pat šie asmenys dieną praleidžia daugiau laiko prie mobiliųjų telefonų, jais naudojasi ir arčiau miego laiko“, – rašoma studijoje „Ką žmonės veikia prieš eidami miegoti? Miego prokrastinacijos studija“ („What do people do before going to bed? A study of bedtime procrastination”).
 
Nemiegantis – pavojingas aplinkai
 

„Miegant smegenys toli gražu nėra ramios. Tuo metu vyksta įvairūs procesai, padedantys joms atsigauti, apsivalyti, persikrauti ir regeneruotis“, – Tarptautinės miego dienos išvakarėse pasakoja gydytojas psichiatras Domantas Alekna. Gydytojo teigimu, tai – gyvybiškai svarbūs procesai, leidžiantys žmogui prabusti stabilios nuotaikos, išlaikyti dėmesingumą, sklandžius mąstymo procesus.

 
Anot psichiatro, po keliolikos būdravimo valandų kognityviniai žmogaus gebėjimai smarkiai slopsta: „Nemiegantis ar prastai miegantis žmogus jaučiasi dirglesnis, jam sunku išlaikyti dėmesį, susikaupti, lėtėja mąstymo procesai, didėja klaidų tikimybė. Pavyzdžiui, tokiems žmonėms sėdus prie vairo, kyla pavojų, eismo įvykių rizika.“
 
Neseniai JAV atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad kas aštunta trauma darbo vietoje buvo nulemta nuovargio, o 16 proc. apklaustų amerikiečių prisipažino bent kartą gyvenime užmigę prie vairo.
 
Dažniausias sutrikimas – nemiga
 
Kaip dažniausią miego sutrikimą medikai įvardija nemigą. „Mano praktikoje nuo 70 iki 90 proc. pacientų patiria vienokius ar kitokius nemigos simptomus. Dažnai ji susijusi su stresu, įvairiais psichologiniais sutrikimais – nerimu, depresija, taip pat somatiniais fizinės sveikatos sutrikimais. Nemiga gali kankinti dėl hormoninio disbalanso, padidėjus skydliaukės aktyvumui“, – aiškina D.Alekna.
 
Kai kuriems pasireiškia priešingas miego sutrikimas – hipersomnija – patologinis mieguistumas. „Priežastys gali būti panašios į nemigos: tiek įvairūs psichikos sutrikimai, tiek fizinės sveikatos problemos, pavyzdžiui, hormoninis disbalansas, sumažėjus skydliaukės aktyvumui. Žmogus ima jausti nuolatinį nuovargį, kuris pasireiškia bet kada: dirbant, pietaujant, vairuojant automobilį“, – pasakoja psichiatras.
 
Būtinas režimas
 
Pašnekovo teigimu, miego sutrikimus įprasta spręsti vaistų pagalba, tačiau tai – tik trumpalaikis sprendimas: „Mūsų praktikoje nemigai gydyti dažnai skiriamas melatoninas. Vieni pajaučia efektą, kitų jis neveikia. Raminamieji medikamentai dažnai turi stiprų teigiamą efektą, tačiau jų vartojimas rizikingas: formuojasi priklausomybė ir tolerancija, dėl to vėliau adekvačios vaistų dozės nebepadeda, o miegas vis labiau trinka. Medikamentai nemigos atveju turėtų būti tik antras ar trečias pasirinkimas.“
 
Pirmiausia, anot gydytojo, žmogus turi rinktis keisti gyvenimo būdą. „Suplanuokite dienos režimą: laikas, kai dirbate, turi būti aiškiai atskirtas nuo laiko, kai ilsitės. Kasdien reikėtų rasti kokybiško laiko asmeniniams poreikiams. Kitas dalykas – fizinis aktyvumas ir sveika mityba. Ne naujiena, bet dažnai į tai numojame ranka“, – primena D.Alekna.
 
Situacijai nesikeičiant, verta atkreipti dėmesį į psichologinius faktorius: „Galbūt žmogui pagerinti miego kokybę gali padėti psichologinė pagalba, psichoterapija. Reikėtų rasti galimybę pasidalinti slegiančiais, stresą keliančiais išgyvenimais“, – sako psichiatras
 
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad svarbu vengti žalingų įpročių: nevartoti alkoholio, nerūkyti, nepiktnaudžiauti įvairiais stimuliantais, kaip kava, energiniai gėrimai. „Žmonės, kuriuos vargina nemiga, neretai ima miegoti dienos metu, o tai vėliau neleidžia vėl užmigti naktį. Todėl rekomenduojama susilaikyti nuo pietų miego ir prikaupti nuovargio nakčiai.“
 
Psichiatras pataria pasirūpinti poilsiui tinkama aplinka: „Eidami miegoti, palaikykite prieblandą. Kadangi žmogaus miego režimą reguliuoja vadinamieji cirkadiniai ritmai, didžiąja dalimi priklausantys nuo mus pasiekiančios šviesos kiekio, reikėtų vengti visų šviesos dirgiklių. Rekomenduoju susikurti ne stimuliuojančius, bet raminančius ritualus prieš miegą“, – pataria psichiatras.
 
Kaltininkas – šiuolaikinis apšvietimas
 
Tą patį „Ramaus miego knygoje“ teigia miego problemomis besidominti britų psichologė Sarah Ockwell-Smith. „Tūkstančius metų mūsų miego ritmą reguliavo saulės tekėjimas ir laida. Prieblanda paskatindavo melatonino išsiskyrimą, aušra – kortizolio. Nuo 1950 iki 2000 metų dirbtinio apšvietimo atsirado keturgubai daugiau – atitinkamai padaugėjo ir miego problemų“, – teigia knygos autorė. Vaikai, anot psichologės, dabar miega beveik pusantros, suaugusieji – mažiausiai dviem valandomis trumpiau nei prieš šimtą metų. Atlikus tyrimus, kaip veikia stovyklavimas gamtoje, paaiškėjo, kad pagerinti miego kokybę pakaktų savaitės be elektros šviesos.
 
Kitas svarbus aspektas – itin ryškus mėlynos ir baltos spalvos šiuolaikinis apšvietimas, neigiamai stimuliuojantis žmogaus organizmą. „Daugumos mūsų kambariuose naktiniam apšvietimui naudojami baltos ir mėlynos spalvos šviesos šaltiniai. Natūralių šaltinių, tokių kaip žvakės ir laužas, šviesa – oranžinė, gelsva, raudona. Ji veikia raminamai. Dieną svarbu kuo daugiau laiko leisti natūralioje šviesoje, o vakarais ir naktimis namuose naudoti raudonos šviesos šaltinius“, – pataria knygos autorė.
 
Miegui taip pat kenkia ir prie televizoriaus, kompiuterių, planšečių ar telefonų praleistas laikas. „Prietaisų spinduliuojama šviesa didina smegenų aktyvumą. Dar 2013 m. atlikti tyrimai parodė: kuo daugiau asmenys naudojasi elektronine medija, tuo mažiau miega. Rekomenduojama bent dvi valandas iki miego nesinaudoti jokiais ekranais“, – teigia S.Ockwell-Smith

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!