Neišnešiotiems kūdikiams – efektyvesnis gydymas
Aigustė Tavoraitė
2016-12-15
Naujagimių smegenų gynybos nuo deguonies stygiaus ir gimimo streso natūralų mechanizmą atrado Novosibirsko (Rusija) neurobiologai. Tikimasi, kad ateityje bus galima dar sėkmingiau slaugyti neišnešiotus kūdikius.
Mūsų šalyje vis daugiau pavyksta išgelbėti labai mažų neišnešiotų naujagimių. Jau išgyvena apie septyniasdešimt procentų mažiau nei kilogramą sveriančių kūdikių, net devyniasdešimt septyni procentai – 1000–1499 gramų svorio naujagimių.
Projektas „Aktyvūs tėvai – sveikesni vaikai“ finansuojamas pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2 programą (nacionalinė periodinė spauda). Paramos dydis – 4 tūkst. eurų.
Veikia molekulinis mechanizmas
Novosibirsko mokslininkų tyrimo rezultatai rodo, kad vaikų galvos smegenyse gimimo metu veikia ypatingas molekulinis mechanizmas, ginantis jas nuo deguonies stygiaus ir gimimo streso. Taip pat jie paaiškino ir streso hormonų (gliukokortikoidų) lygio pokytį prieš ir po gimimo.
Anksčiau specialistams buvo neaišku, kodėl vienais atvejais streso hormonai ir panašūs vaistai blogai paveikia naujagimio smegenų formavimąsi, o kitais atvejais – juos gina nuo neigiamų veiksnių, pavyzdžiui, deguonies stygiaus. Naujausias tyrimas gali apibendrinti ir paaiškinti ankstesnių tyrimų, kuriuos per pastaruosius 50 metų atliko Japonijos, JAV, Kanados, Kinijos, Naujosios Zelandijos mokslininkai, prieštaringus rezultatus.
Novosibirsko mokslininkų darbas remiasi kelių medicinos mokslo šakų – endokrinologijos, molekulinės neurobiologijos, neurochemijos ir perinatalinės fiziologijos pasiekimais. Rusijos specialistų atrasto gynybos mechanizmo tolesnis nagrinėjimas gali leisti optimizuoti vaistinių preparatų naudojimą gydant neišnešiotus kūdikius. Plačiau apie tyrimą paskelbta mokslo žurnale „Hormones and Behavior“.
Ne visada aiškios priežastys
Lietuvoje prieš laiką gimsta penki šeši procentai kūdikių. Mūsų šalyje vis daugiau pavyksta išgelbėti labai mažų neišnešiotų naujagimių. Jau išgyvena apie septyniasdešimt procentų mažiau nei kilogramą sveriančių kūdikių, net devyniasdešimt septyni procentai – 1000–1499 gramų svorio naujagimių.
Neišnešioto naujagimio visos organizmo sistemos nebrandžios. Viskas priklauso nuo neišnešiojimo laipsnio, tačiau pagrindinis dalykas – naujagimio gebėjimas savarankiškai kvėpuoti. Neišnešiotų vaikų raida Lietuvoje profilaktiškai yra stebima maždaug 12–18 mėnesių.
Priešlaikinio gimdymo riziką gali padidinti daug priežasčių, bet ne visas medikai gali atsekti. Didelę įtaką daro nėštumo nutraukimai. Reikia atkreipti dėmesį ir į būsimos mamos ligas, endokrininės sistemos veiklą, nėštumo eigos patologiją bei komplikacijas.
Priešlaikinio gimdymo rizika didėja, jei pirmas kūdikis buvo neišnešiotas, jeigu yra daugiavaisis nėštumas ir kt. Svarbus rizikos veiksnys – lytiškai plintančios infekcijos. Tačiau jokiu būdu negalima teigti, kad tik rizikingai besielgiančios moterys sulaukia tokių vaikų.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
.jpg "UAB „Affidea Lietuva“ gydytojos radiologės dr. Rūtos Briedienės teigimu, ABUS tyrimas ypač reikalingas ir tikslingas moterims, kurių krūtyse gausus liaukinis audinys. „Didžiausias šio tyrimo privalumas - automatizacija, kurios metu krūties audiniai apžiūrimi standartizuotai, nepraleidžiant atskirų krūties audinio sričių, kas kartais nutinka įprastinio, rankinio ultragarso tyrimo metu“, - sako gydytoja.")
.jpg)
Komentuoti: