Gydo pavėluotai

Psichologė psichoterapeutė Rita Zykienė tikina, kad Lietuvoje sergančiųjų lėtiniu nuovargio sindromu gali būti labai daug.
„Tie, kuriems gresia didesnė rizika susirgti, dažniausiai nelinkę skųstis jokiomis problemomis ir pripažinti ligos simptomus. Tai yra stiprūs žmonės, pakeliantys daug išbandymų, atsakingi, pareigingi, darbštūs. Didžiausia jų baimė – būti silpnam, tapti našta kitiems, kam nors sutrukdyti laiką. Todėl pas specialistą neretai jie ateina pavėluotai, jau užklupti kitų rimtų ligų“, – kalbėjo ji. 
Lėtinio nuovargio sindromas nustatomas, kai trunka ne mažiau kaip šešis mėnesius. Tačiau mūsų šalyje šis sutrikimas daug metų nebuvo laikomas liga.
 
„Tačiau iš tiesų ne vienas kardiologas, endokrinologas, bendrosios praktikos gydytojas, onkologas, psichiatras, psichologas ir kitų sričių specialistai darbo praktikoje matė pacientų, šalia lėtinio nuovargio sindromo jau sergančių ir kitomis rimtomis ligomis“, – pastebėjo psichologė.
 
Dar vertina gyvenimą
Dažnu atveju lėtinio nuovargio sindromo požymiai yra panašūs į depresijos: dėmesio, atminties susilpnėjimas, energijos stoka, psichinis, fizinis išsekimas, nerimas, įvairūs miego sutrikimai, neaiškūs skausmai, temperatūros svyravimai ir kt. Tačiau yra simptomų, leidžiančių šiuos sutrikimus atskirti.
 
„Sergančiajam depresija būdingas stiprus kaltės jausmas, užgniaužtas, į save nukreiptas pyktis, liūdesys, gyvenimo beprasmiškumas, savižudiškos mintys. O lėtinio nuovargio sindromo kamuojamą žmogų labiau slegia bejėgiškumo, pasimetimo, gėdos jausmas. Tačiau net esant jausmui, kad esi netoli mirties, noro mirti, pakenkti sau, nėra. Toks pacientas pakankamai stipriai jaučia gyvenimo prasmę“, – aiškino specialistė.
 
Susergama pažeidus balansą
Susirgti šiuo sindromu gali kiekvienas. Tačiau nemažai įtakos tam turi žmogaus vertybės.
„Jei gyvenimo prioritetu jis laiko vien darbą, rezultatų siekimą ar aukojimąsi dėl kitų, lieka mažiau laiko pasirūpinti savimi, susigrąžinti jėgas. Tam gali ir pristigti lėšų dėl nestabilios ekonominės situacijos, išnaudojimo darbe. Panaši būsena gali atsirasti ilgą laiką slaugant lėtinėmis, nepagydomomis ligomis sergantį šeimos narį“, – sakė R.Zykienė.
 
Pasak jos, ligą diagnozuoti nėra paprasta, priežasčių gali būti įvairiausių. Visgi esminis dalykas – pažeistas balansas tarp įdėtų pastangų ir resursų jėgoms susigrąžinti. Tada žmogus gyvena nuolat patirdamas stresą ir įtampą.
 
Ištekliai nėra begaliniai
„Vienos auksinės taisyklės, kaip nepakliūti į šio sindromo gniaužtus, nėra. Tačiau, ko gero, visų pirma dažnam reikėtų suvokti, kad ne visose gyvenimo situacijose galime būti vienodai stiprūs, kartais verta priimti ir kitų pagalbą, pasaugoti save“, – patarė psichologė.
Padėti galėtų ir įprotis kontroliuoti laiką, stebėti, kur beprasmiškai švaistoma energija.
 
„Jeigu namuose nuolat dienos metu dega elektra, iš atsuktų čiaupų bėga vanduo, nuteka dujos, anksčiau ar vėliau įvyksta avarija. Mūsų sveikatos, energijos ištekliai nėra begaliniai ir turi būti naudojami saikingai, – sakė ji. – Kai sveikata taps vertybe, galėsime ir dirbti, ir mylėti bei būti naudingi tiek šeimai, artimiesiems, tiek visuomenei.“

---

 
Verta žinoti
Lėtinis nuovargio sindromas tampa vienu aktuliausių šiandienos psichikos sutrikimų.
Šis sutrikimas nėra gydomas antidepresantais. Pacientui pirmiausia yra suteikiama psichologinė psichoterapinė pagalba: žmogus mokomas pasakyti „ne“ perkrovoms, išnaudojimui, įvairių ribų sau ir kitiems nustatymui.
 
Gydoma ir mankšta, fiziniais užsiėmimais, kineziterapija, hidrokineziterapija, elgesio terapija ir pan. Svarbus ir mitybos vaidmuo: gauti pakankamą magnio, cinko, folio rūgšties kiekį, vartoti vitamino C, riebiųjų nesočiųjų rūgščių preparatus.
 
Lėtinio nuovargio sindromą gali rodyti ir tokie simptomai – gerklės, raumenų, sąnarių skausmai ir patinimas, kaklo ir pažastų limfmazgių padidėjimas, naujai atsiradę galvos skausmai, miegas be poilsio jausmo.
Pajutus nuolatinį nuovargį, išsekimą būtina atlikti išsamius tyrimus, nes tai gali būti kitų ligų simptomas.