Projektas „Aktyvūs tėvai – sveikesni vaikai“ finansuojamas pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2 programą (nacionalinė periodinė spauda). Paramos dydis – 4 tūkst. eurų.





Kaip padėti skleistis vaiko kūrybiškumui ir jį išsaugoti, pasakoja psichologė, dailės terapeutė, dailės studijos „Kūrybos terapijos namai“ įkūrėja Aušra Šūmakarienė.
 
Svarbu ne tik įgimti gebėjimai  
Kūrybiškumas – gebėjimas kelti naujas idėjas, savarankiškai mąstyti ir greitai orientuotis naujose situacijose, laisvai, pozityviai ir nestereotipiškai keisti save ir supančią aplinką –be galo svarbus tiek vaikams, tiek suaugusiems. Tokios savybės ypač reikalingos šiame dinamiškame pasaulyje, kur kasdien padaroma naujų atradimų, informacija ir materija tiesiog pribloškia pasirinkimo gausa. Norint kažko pasiekti reikalingas gebėjimas greitai atsirinkti ir tarpusavyje suderinti daugelį, rodos, neįmanomų uždavinių.
 
Dauguma vaikų iš prigimties yra be galo kūrybiški. Tačiau šiandien psichologai sutaria, kad kūrybiškumui ne mažiau nei įgimti gebėjimai svarbu ir tai, kaip jie ugdomi.
 
Kūrybiškumui jautriausias yra ikimokyklinis laikotarpis. Paprastai tokio amžiaus vaikas, jei jis yra sveikas, pailsėjęs ir jaučiasi saugus bei mylimas, aktyviai žaidžia pasitelkdamas beribę vaizduotę. Kadangi jo nestabdo daugybė „teisingų“ nuostatų, kaip viskas „iš tikrųjų turėtų būti“, jis leidžia sau fantazuoti, kurti ir atrasti naujus bei netikėtus pasaulius, kur viskas įmanoma.
 
Išskirtinai kūrybingi vaikai gali ilgam susikoncentruoti į vieną jiems patinkantį užsiėmimą ir net keletą dienų daryti tai, kas juos ypač žavi. Ir vėliau šie vaikai užsispyrę siekia savo tikslo – ir žaisdami, ir dirbdami.
 
Neapriboti žaidimo 
Tačiau neretai užauginti kūrybišką vaiką tėveliams tampa nelengvu uždaviniu. Jiems nuolat tenka atsakinėti į begalinius, kartais sunkius klausimus, tvarkyti nuo vaiko eksperimentų nukentėjusius namus, atsiprašinėti kaimynų dėl ne laiku surengto koncerto...
 
Be to, vaiką reikia ir pamaitinti, ir aprengti, ir pas gydytoją nuvesti, o šis priešinasi, nes nori pirma išsiaiškinti, ką pusryčiams Afrikoje mėgsta valgyti zebras. O tėveliai kartais būna tiesiog pavargę, prislėgti rūpesčių ir nei žino, nei nori žinoti, ką tie zebrai ėda.
 
Čia ir iškyla dilema: baisu sužlugdyti savo vaiko entuziazmą, tačiau kartais tiesiog negalime, nemokame ar nenorime jo išklausyti, paskatinti ar pamokyti. Bet kuriuo atveju reikia begalinės meilės, neišmatuojamos kantrybės ir, be abejonės, žinių.
 
Svarbiausia, ką turėtų žinoti tėvai, – neapriboti vaiko ir sudaryti sąlygas laisvam, nekontroliuojamam žaidimui. Trejų–šešerių metų amžiaus vaikui svarbu apie dvi valandas kasdien pažaisti vienam be suaugusiųjų įsikišimo.
 
Neskurdinti vaizduotės
Greičiausiai vaikas žais kelis kartus po pusvalandį – ne visi vaikai geba įsitraukti vienodai. Tačiau bet kuriuo atveju vaikui labai svarbu, kad jo kalbančio, žaidžiančio nepertrauktų, neklausinėtų, nekomentuotų, tiesiog leistų jam būti tame vaizduotės pasaulyje, kur viskas įmanoma ir kur būdamas jis įsisavina, išbando anksčiau girdėtą informaciją, vaidmenis, patirtis, išreiškia įvarias emocijas.
 
Deja, dabar neretai tėvai patys užkerta kelią tokiam vaiko vaizduotės lavinimui – pasirinkdami lengviausią kelią įgrūda jam į rankas mobilųjį telefoną ar planšetę. Viena vertus, šios technologijos vaikams padeda ugdyti įvairius gebėjimus, tačiau jų perteklius vaizduotei ir kūrybiškumui kenkia.
 
Kompiuteriniuose žaidimuose yra manipuliuojama jau paruoštais šablonais, nėra galimybės patirti pasaulio betarpiškai, per visus pojūčių kanalus. Naudingiausia, kai vaikas yra lavinamas per žaidimus ir žaislus, vaizduotės pagalba galinčius virsti bet kuo, turinčius daugiau nei kelių mygtukų paspaudimo funkciją.

---

 
Tarp kitko
Vasara yra palankus metas žaidimams su vandeniu, smėliu, kitomis gamtos medžiagomis, kurios ypač palankiai veikia vaiko psichiką, skatina kūrybinę raišką.
 
Vaikas, kuris neturi galimybės išlieti savo kūrybinės energijos, lengvai gali nukreipti ją nepageidaujama linkme. Tam reikalinga sukurti tinkamą kūrybai aplinką – vaikui reikia turėti savo „kampą“, kur jis niekieno netrukdomas, nesulaukdamas priekaištų dėl netvarkos galėtų atsiduoti kūrybos siautuliui.

---

Kūrybiškumo lavinimo būdai 
Apžiūrinėkite su vaiku kokią nors vietą, tarsi matytumėte ją pirmą kartą, stengdamiesi pastebėti tai, ko anksčiau nepastebėjote.
Paprašykite vaiko apibūdinti kokį nors šimtus kartų matytą dalyką (pavyzdžiui, savo dviratį).
 
Darykite spalvotus dažų atspaudus ir prašykite vaiko įžvelgti juose kažką prasmingo. Tą patį galima daryti stebint debesis danguje.
Prašykite atpažinti įvairius daiktus tik iš jų kvapo.
Paprašykite sukurti pasaką apie kokį nors daiktą, pavyzdžiui, šaukštą.
 
Apžiūrinėkite su vaiku kokią nors vietą, tarsi matytumėte ją pirmą kartą, stengdamiesi pastebėti tai, ko anksčiau nepastebėjote.
Skatinkite kurti savo muziką, išgaudami garsus akmenėliais, savo kūnu ar kitais netradiciniais instrumentais.
Pabūkite su vaiku tyloje vieną ar dvi minutes, klausydamiesi garsų. Aptarkite, ką išgirdote. Pakalbėkite, kuo gali būti naudinga tyla.