Kada smėlio dėžės – ne vieta žaisti vaikams

www.lsveikata.lt
2018-05-03
Pra­si­dė­jus žai­di­mų lau­ke se­zo­nui spe­cia­lis­tai įspė­ja apie smė­ly­je ga­lin­čius bū­ti pa­ra­zi­tus, ku­riais ne­sun­ku už­si­krės­ti. Kad tė­vai jaus­tų­si ra­mūs dėl at­ža­los svei­ka­tos, smė­lio dė­žes bū­ti­na už­deng­ti. Be to, šian­dien smė­lio ko­ky­bę kiek­vie­nas ga­li pa­tik­rin­ti at­ne­šęs mė­gi­nį į la­bo­ra­to­ri­ją.
Kada smėlio dėžės – ne vieta žaisti vaikams
Neprižiūrimos, nedengiamos smėlio dėžės, esančios atvirose erdvėse, parkuose, kiemuose, dažnai tampa ne tik vaikų žaidimo, bet gyvūnų gamtinių reikalų atlikimo vieta.

At­vi­ras už­kra­to šal­ti­nis
Ne­pri­žiū­ri­mos, ne­den­gia­mos smė­lio dė­žės, esan­čios at­vi­ro­se erd­vė­se, par­kuo­se, kie­muo­se, daž­nai tam­pa ne tik vai­kų žai­di­mo, bet gy­vū­nų gam­ti­nių rei­ka­lų at­li­ki­mo vie­ta. Su iš­ma­to­mis pa­si­ša­li­nę pa­ra­zi­tų kiau­ši­nė­liai, pa­bu­vę ati­tin­ka­mą lai­ką dir­vo­že­my­je tam tik­ro­mis są­ly­go­mis, su­bręs­ta ir tam­pa pa­vo­jin­gi žmo­gui.
„Ma­ža­me­čiui, ku­ris smal­siai ty­ri­nė­ja ap­lin­ką, o vė­liau nenu­si­plo­vęs ran­kų lie­čia vei­dą, ki­ša pirš­tu­kus į bur­ną, žai­džiant smė­lio dė­žė­je už­si­krės­ti gy­vū­nų pla­ti­na­mo­mis pa­ra­zi­ti­nė­mis li­go­mis ga­na pa­pras­ta. Pa­ra­zi­tų kiau­ši­nė­liai yra lip­nūs, jų nuo ran­kų leng­vai ne­nu­kra­ty­si. Be to, pa­kan­ka vos vie­no kiau­ši­nė­lio, kad žmo­gus įsi­gy­tų to­kį „įna­mį“, – pa­brė­žė Na­cio­na­li­nės vi­suo­me­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros la­bo­ra­to­ri­jos (NVSPL) Mik­ro­bio­lo­gi­nių ty­ri­mų sky­riaus Pa­ra­zi­to­lo­gi­nių ty­ri­mų po­sky­rio pa­ra­zi­to­lo­gi­jos spe­cia­lis­tė Dai­va Vei­tie­nė.
 

2016–2017 m. NVSPL pa­ra­zi­to­lo­gams iš­ty­rus dau­giau nei 1 tūkst. vai­kų smė­lio dė­žių bu­vo ras­ta 15 proc. mė­gi­nių su žmo­gui pa­vo­jin­gais ir ne­iden­ti­fi­kuo­tais hel­min­tų kiau­ši­nė­liais. „Iš pa­vo­jin­gų žmo­gui do­mi­na­vo tok­so­ka­rų kiau­ši­nė­liai. Taip pat ra­dom as­ka­ri­džių ir re­tai pa­si­tai­kan­čių smė­lio mė­gi­niuo­se ka­pi­lia­ri­jų kiau­ši­nė­lių. Ne­iden­ti­fi­kuo­tie­ji kiau­ši­nė­liai ga­lė­jo bū­ti dir­vo­že­mio ne­ma­to­dų, įvai­rių paukš­čių, žiur­kių, pe­lių ar ki­tų gy­vū­nų pa­ra­zi­tų kiau­ši­nė­liai“, – aiš­ki­no spe­cia­lis­tė.
Iš­ty­rus ar­ti 300 mė­gi­nių, pa­im­tų iš vie­šų­jų vai­kų žai­di­mų aikš­te­lių Vil­niu­je, be­veik 6 proc. jų ras­ta vien su tok­so­ka­rų kiau­ši­nė­liais. „Pen­kio­li­koje gra­mų vie­no mė­gi­nio bu­vo ras­ti net de­vy­ni tok­so­ka­rų kiau­ši­nė­liai“, – sa­kė D.Vei­tie­nė.
 
Su­ke­lia rim­tas in­fek­ci­jas
Šu­nų ir ka­čių or­ga­niz­me pa­ra­zi­tai ga­li gy­ven­ti ne­su­kel­da­mi aiškių parazitinės invazijos po­žy­mių. Ta­čiau su­bren­dę gyvūnų kir­mė­lių kiau­ši­nė­liai, per ne­šva­rias ran­kas pa­te­kę į žmo­gaus or­ga­niz­mą, su­ke­lia rim­tų pa­žei­di­mų, aler­gi­nes re­ak­ci­jas.
„Iš­si­ri­tu­sios tok­so­ka­rų ler­vu­tės ke­liau­ja ne į žar­ny­ną, o ima „kla­jo­ti“ po vi­są or­ga­niz­mą – ga­li pa­kliū­ti į akį, į plau­čius, inks­tus, ka­są, šir­dį, įstrig­ti ka­pi­lia­ruo­se, su­kel­ti įvai­rių or­ga­nų ir au­di­nių už­de­gi­mą, re­tais at­ve­jais vai­kas ga­li net apak­ti, o ler­voms mig­ra­vus į sme­ge­nis – su­trik­ti ma­žy­lio vys­ty­ma­sis. Ler­vos or­ga­niz­me ga­li gy­ven­ti iki ke­lių me­tų“, – aiš­ki­no spe­cia­lis­tė.
 
Per ne­tvar­kin­gus lau­ko tu­a­le­tus, per pa­va­sa­rio po­plū­džio van­de­nis, kai tu­a­le­tų tu­ri­nys iš­si­lie­ja ant dar­žų, pie­vų ir so­dų, apse­mia vai­kų žai­di­mų aikš­te­les, smė­lio dė­žes, kar­tu „iš­plau­kia“ ir as­ka­ri­džių kiau­ši­nė­liai. Žmo­gi­nė as­ka­ri­dė per die­ną pro­du­kuo­ja apie 200 tūkst. kiau­ši­nė­lių, jie pa­si­ša­li­na iš žmo­gaus žar­ny­no kar­tu su iš­ma­to­mis.

„Kad už­si­krės­ta pa­ra­zi­tais, ga­li ro­dy­ti to­kie simp­to­mai kaip ne­aiš­kus vai­ką var­gi­nan­tis ko­su­lys, krenkš­ti­mas, karš­čia­vi­mas, žar­nų spaz­mai“, – pa­ste­bė­jo D.Vei­tie­nė.
 
Ra­gi­na iš­si­tir­ti smė­lį
Spe­cia­lis­tė pa­brė­žė, kad vie­nin­te­lis bū­das iš­veng­ti šių li­gų – pa­si­rū­pin­ti, kad dė­žės bū­tų den­gia­mos, re­gu­lia­riai keis­ti smė­lį.

„Ši svar­bi in­for­ma­ci­ja daž­nai ne­pra­slys­ta žmo­gui pro akis, sten­gia­ma­si lai­ky­tis re­ko­men­da­ci­jų, ta­čiau kai su tok­soko­ro­ze ar as­ka­ri­do­ze su­si­du­ria­ma tie­sio­giai, ap­ima pa­ni­ka. No­rint to iš­veng­ti ver­tė­tų iš anks­to iš­si­aiš­kin­ti, ko­kia­me smė­ly­je lei­džia­te žais­ti at­ža­lai. Te­rei­kia pa­im­ti ir nu­vež­ti iš­tir­ti smė­lio mė­gi­nius, tą ga­li pa­da­ry­ti kiek­vie­nas“, – pa­ta­rė NVSPL spe­cia­lis­tė. 
D.Vei­tie­nės pa­ste­bė­ji­mu, la­bai svar­bu tin­ka­mai pa­im­ti mė­gi­nį. Rei­kia nu­brauk­ti vir­šu­ti­nį smė­lio sluoks­nį ir iš maž­daug 3 cm gy­lio paimti po 1 šaukš­tą iš 5–6 skir­tin­gų smė­lio dė­žės vie­tų, vi­sa tai su­pil­ti į vie­ną san­da­rų ir pa­tva­rų mai­še­lį ar in­de­lį, kad su­si­da­ry­tų maž­daug 150–200 g mė­gi­nys. Ši­tą mė­gi­nį pri­sta­ty­ti į la­bo­ra­to­ri­ją.

 
Verta žinoti
Tarp­tau­ti­nės šva­rių ran­kų die­nos – ge­gu­žės 5-osios – pro­ga ge­gu­žės mė­ne­sį Na­cio­na­li­nė­je vi­suo­me­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros la­bo­ra­to­ri­jo­je or­ga­ni­zuo­ja­ma vai­kų žai­di­mų aikš­te­lių smė­lio, smė­lio dė­žių dėl pa­ra­zi­ti­nių hel­min­tų kiau­ši­nė­lių ty­ri­mo ak­ci­ja.
Ne­pri­žiū­ri­mos smė­lio dė­žės daž­nai tam­pa ne tik vai­kų žai­di­mo, bet gy­vū­nų gam­ti­nių rei­ka­lų at­li­ki­mo vie­ta.  Su iš­ma­to­mis pa­si­ša­li­nę pa­ra­zi­tų kiau­ši­nė­liai, pa­bu­vę dir­vo­že­my­je, su­bręs­ta ir tam­pa pa­vo­jin­gi žmo­gui.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    J.Buterlevičiūtė: gyventi kančioje nėra normalu

    J.Buterlevičiūtė: gyventi kančioje nėra normalu

    „Jis taip vaitodavo iš skausmo, kad galvą užsidengdavo pagalve“, – apie sunkiai sergančiųjų kasdienybę pasakoja skausmo specialist...
    A.Slatvickis: esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes

    A.Slatvickis: esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes

    „Esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes“, – nebesikuklina profesinės stiprybės pripažinti Klaipėdo...

    Budinti vaistinė


    „Gintarinė vaistinė“: teismo sprendimas rodo, kad esame teisūs

    „Gintarinė vaistinė“: teismo sprendimas rodo, kad esame teisūs

    Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai priėmė sprendimą panaikinti 2022 m. gruodžio 9 d. Konkurencijos tarybos nutarimą ir j...
    Pokyčiai dėl vaistų prieinamumo – tik kosmetiniai?

    Pokyčiai dėl vaistų prieinamumo – tik kosmetiniai?

    Įvairiuose formatuose ne kartą kalbėta, kad gyvybiškai svarbių vaistų kompensavimas Lietuvos pacientams stringa ir dėl itin...

    razinka


    Sveika šeima


    Pogimdyvinės depresijos skyrius? Kodėl gi ne!

    Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) pateikė siūlymą Sveikatos apsaugos ministerijai steigti skyrius, neatskiriančius psichologines problemas patiriančios mamos ir naujagimio. „Sunkiausiose situacijose reikia pritaikytų sąlygų, paruoštų specialistų ir papildomo laiko. Vien skyriaus įsteigimas problemos nei&scaro...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Vienas kraujo lašas atskleis, kiek liko gyventi

    Naujas tyrimas rodo, kad paprastas kraujo ar seilių testas gali padėti nustatyti tikėtiną gyvenimo trukmę. „Medical News Today“ skelbia, kad šis tyrimas atveria naujas galimybes ankstyvai diagnostikai ir tikslinėms intervencijoms, padedančioms išlaikyti gerą žmogaus sveikatą amžėjant.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Pažinti sapioseksualą
    Henrikas Vaitiekūnas Pažinti sapioseksualą
    Kai kelionė tampa gyvybės klausimu: onkologinių pacientų pavėžėjimas
    Marius Čiurlionis Kai kelionė tampa gyvybės klausimu: onkologinių pacientų pavėžėjimas
    Socdemų sveikatos reforma Jums kainuos sveikatą ir pažeis Konstituciją
    Vytautas Mitalas Socdemų sveikatos reforma Jums kainuos sveikatą ir pažeis Konstituciją

    Naujas numeris