„Atėjus pavasariui ir bundant gamtai, turėtume jaustis energingesni ir linksmesni. Turėtų džiūgauti siela“, - sako psichologė Inga Būdvytytė, ir tuoj pat pabrėžia, jog pavasarinė teigiama nuotaika aplanko toli gražu ne visus.
Psichologai pataria: neprivalote atitikti jokių kriterijų ar versti save jaustis kaip nesijaučiate. Tačiau būtų pravartu išmokti po truputį mėgautis kasdienybe, išgyventi dabarties akimirkas, atrasti priežastį kuo nors pasidžiaugti.
Slogi būsena apninka ne vieną
Jei pavasaris nesukelia džiaugsmo, o čiulbantys paukščiai bei pakylėtos nuotaikos apimti aplinkiniai žmonės tėra kontrastas jūsų vidinei būsenai, I.Budvytytė pataria keisti požiūrį ir įsitraukti į naują ar papildomą veiklą.
„Pavasarinė depresija“, kaip sako psichologė, ne klinikinė diagnozė, tačiau ši neigiama būsena pakankamai dažnai apninka ne vieną.
„Pavasarį neretai pradeda slėgti savotiškas aplinkos spaudimas: viešojoje erdvėje pasipila straipsniai, kad „reikia“ ruoštis artėjančiam bikinių sezonui, atrodyti vienaip ar kitaip; negana to, aplinkiniai taip pat ragina nebūti paniurėliu, - slogios nuotaikos priežastis vardija specialistė. - Įprasta, jog vieniši žmonės dar skaudžiau jaučia pavasarinį liūdesį, nes artėjant vasarai visi pradeda skelbti apie būsimas vestuvių ar krikštynų šventes – tai skatina prisiminti neišsipildžiusiu lūkesčius, nesėkmes.“
Skirkite laiko mažiems malonumams
I.Būdvytytė sako, jog pirmiausia reikėtų nepasiduoti šiam spaudimui: „Neprivalote atitikti jokių kriterijų ar versti save jaustis kaip nesijaučiate. Tačiau būtų pravartu išmokti po truputį mėgautis kasdienybe, išgyventi dabarties akimirkas, atrasti priežastį kuo nors pasidžiaugti, - apie paprastų dalykų naudą savijautai pasakoja psichologė. Susitikite su pažįstamais žmonėmis, kurie nereikalauja per prievartą šypsotis. Pastebėkite, kaip pražysta medžiai ir kalasi nauja žolė. Skirkite laiko mažiems malonumams ar smagiai veiklai.“
Daugiau laiko gryname ore
Pavasarį neretai nusilpsta imunitetas, todėl daliai žmonių pasireiškia nuovargis, energijos stoka. Kad to išvengtume, I.Būdvytytė rekomenduoja daugiau laiko praleisti gryname ore. „Išeikite pabėgioti ar pasivaikščioti, ilgiau pavedžiokite augintinį. Kelią iki darbo įveikite pėsčiomis, o ne transporto priemone – mėgaukitės ėjimu, pajuskite, kaip dirba raumenys, pastebėkite, kas vyksta aplink, - patarimais dalijasi specialistė. Galbūt pirmą kartą ūpo užsiimti fizine veikla nebus, bet antrą kartą turėtų būti lengviau. Kai padaugėja energijos, lengviau įveikti ir liūdnas mintis.“
„Į depresiją linkusiems žmonėms – o ir daugumai kitų – bet kokie pokyčiai ne visada yra malonūs ir dažnai kelia nerimą. Tačiau žiemą gyvename atitinkamu režimu; natūralu, jog pavasarėjant vėl daug kas keičiasi, - aiškina psichologė. - Svarbu nekelti sau nerealistiškų lūkesčių, nekurti didelių pokyčių planų, – ypač, jei tiems pokyčiams nesijaučiate subrendę.“
Išdrįskite ieškoti pagalbos
Tačiau jei susiduriate su didesnėmis nei įprasta problemomis ir laikui einant jaučiatės vis prasčiau, nereikėtų bijoti ieškoti pagalbos. „Kalbant apie depresiją, svarbu pabrėžti, kad šis sutrikimas dažniausiai „nepaiso“ metų laikų ir gali užklupti bet kada. Depresija pasireiškia nuolatine energijos stoka, prislėgta nuotaika, beviltiškumo jausmu, - informuoja psichologė. - Žmogus, sergantis depresija, nustoja kuo nors domėtis, nejaučia pasitenkinimo. Jo kūno svoris gali sparčiai augti arba kristi, gali kankinti nemiga arba, priešingai, – noras tik miegoti, nors organizmas nesijaučia pasiilsėjęs.“
I.Būdvytytė pabrėžia, jog depresija dažniau pakerta savikritiškus, menkai save vertinančius, pesimistiškus ir stresui neatsparius žmones. „Taip pat ši liga gali būti susijusi su paveldimumu, nepalankiais gyvenimo įvykiais, pokyčiais ar netektimis, įvairiomis somatinėmis ligomis ar kitomis priežastimis“, - papildo specialistė ir patikina, jog kartais geriausia dovana sau – išdrįsti ieškoti pagalbos.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
Komentuoti: