Ekspertai įspėja, kad antibiotikais gydyti kūdikius galima tik tuomet, kai ligos nepadeda įveikti kitos priemonės.
Tyrimas parodė, kad gydant kūdikį antibiotikais egzemos rizika išauga 15–41 proc., o šienligės – 14–56 proc. Šių alerginių ligų rizika dar labiau padidėja, jei mažylis praėjo daugiau nei vieną gydymo antibiotikais kursą.
Projektas „Aktyvūs tėvai – sveikesni vaikai“ finansuojamas pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2 programą (nacionalinė periodinė spauda). Paramos dydis – 4 tūkst. eurų.
Atakuoja besiformuojantį imunitetą
Antibiotikų vartojimas kūdikystėje labai padidina alergijos atsiradimo riziką. Tai nustatė Utrechto universiteto (Nyderlandai) mokslininkai, išanalizavę 1966–2015 metų medicininių duomenų statistiką. Jie nagrinėjo antibiotikų vartojimo per pirmuosius dvejus gyvenimo metus įtaką šienligei ir egzemai atsirasti vyresniame vaiko amžiuje.
Mokslininkai apibendrino 32 skirtingų studijų, kurių metu ištirta beveik 590 tūkst. pacientų, rezultatus. Tyrimai buvo skirti egzemos ir šienligės atsiradimui. Egzema – tai dažnai pasikartojantis alerginis odos uždegimas, kuris pasireiškia niežtinčiu išbėrimu. Šienligę sukelia augalų žiedadulkės, o jos simptomai primena peršalimą: varva bei užsikemša nosis, kamuoja kosulys, ašaroja akys.
Tyrimas parodė, kad gydant kūdikį antibiotikais egzemos rizika išauga 15–41 proc., o šienligės – 14–56 proc. Šių alerginių ligų rizika dar labiau padidėja, jei mažylis praėjo daugiau nei vieną gydymo antibiotikais kursą.
Mokslininkai tokį ryšį aiškina tuo, kad antibiotikai, matyt, labai stipriai paveikia ne tik dar besiformuojančią vaiko žarnyno mikroflorą, bet ir imuninę sistemą. Ji formuojasi su „klaidomis“, todėl vėliau audringai reaguoja į visai nekenksmingas organizmui medžiagas.
Padidina ir maisto alergijos riziką
Antibiotikų vartojimas kūdikystėje daro įtaką ir maisto alergijai. Taip tvirtina Pietų Karolinos universiteto (JAV) mokslininkai. Ankstesnės studijos parodė, kad žarnyno bakterijų pokyčiai ankstyvuoju gyvenimo periodu gali neigiamai paveikti mažylio sveikatą. Kaip žinoma, antibiotikai naikina ne tik ligą sukėlusius mikrobus, bet ir žarnyno mikroorganizmus. Todėl padidėja nutukimo, astmos ir maisto alergijos tikimybė.
Amerikiečių mokslininkai, atsižvelgę į kolegų darbus, pabandė išsiaiškinti, kokią įtaką antibiotikai daro maisto alergijos atsiradimui, jeigu jie būna vartojami per pirmuosius gyvenimo metus. Jie ištyrė 1504 vaikus, turėjusius alergiją nors vienam maisto produktui. Mokslininkai sužinojo, kad dar metukų amžiaus nesulaukusiems mažyliams iš viso buvo skirta 9324 antibiotikai – dažniausiai penicilinas, cefalosporinai, sulfonamidai.
Paaiškėjo, kad antibiotikais gydyti kūdikiai 1,21 karto dažniau gali susirgti maisto alergija, nei tokių vaistų negavę bendraamžiai. Be to, rizika didėja priklausomai nuo gautų dozių dydžio. Pavyzdžiui, jei mažylis praėjo tris gydymo antibiotikais kursus, maisto alergijos tikybė padidėja 1,31 karto.
Keturi gydymo kursai riziką padidina 1,43 karto, o penki – 1,64 karto. Anot tyrėjų, didžiausią pavojų kelia cefalosporinai ir sulfonamidai.
Atliekant tyrimą buvo įvertinti ir rezultatus galintys iškreipti veiksniai: žindymas, astma, egzema, motinos amžius, gyvenimo vieta.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: