Kenčia klubai ir rankos
Žiemos laikotarpiu veiksnių, didinančių riziką griūti ir patirti traumą, apstu. Pagrindinis rizikos veiksnys – apledėjęs arba sniegu padengtas šaligatvis. Statistikos duomenimis, žiemos laikotarpiu dažniau griūva vyresnio amžiaus žmonės. Tai sąlygoja su amžiumi susiję sveikatos sutrikimai: pablogėjusi koordinacija, sumažėjusi raumenų jėga, smegenų kraujotakos ir įvairios kitos gretutinės ligos. Griuvimai neretai baigiasi klubo sąnario, šlaunikaulio lūžiais.
 
„Kai tik pradeda snigti, žmonės neįvertina dangos, būna atpratę vaikščioti atsargiai ir ima slidinėti. Tokiu metu mūsų ligoninėje guli apie dešimt klubo sąnarių ar šlaunikaulių lūžių patyrusių vyresnio amžiaus žmonių“, – pasakoja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas Vytautas Vaitkus.
 

Anot Klaipėdos universiteto ligoninės ortopedo-traumatologo Karolio Jurgelaičio, šaltojo sezono metu dažnai nukenčia ir rankos: „Krentant instinktyviai remiamasi rankomis visu kūno svoriu, dėl ko patiriami sumušimai ar net stipinkaulio lūžiai riešo srityje. Kitos dažnos žiemos traumos, kurias verta paminėti: išnarinti sąnariai, raumenų, sąnarių raiščių patempimai, galvos smegenų sutrenkimai.“

 
Gydytojo teigimu, dėl osteoporozės, kitų gretutinių ligų, griuvimų pasekmės sunkesnės, neretai reikalauja stacionarinio, operacinio gydymo bei ilgo reabilitacinio laikotarpio. „Sunkiausiai gydomos traumos, komplikuotos minkštųjų audinių pažeidimais, vadinamieji atviri lūžiai. Jie būna užteršti, todėl atsiranda infekcinės komplikacijos, sunkiai gyja kaulas, neretai išlieka ryškūs potrauminiai reiškiniai“, – sako K.Jurgelaitis.
 
Kur taip skubėti?
Traumatologas V.Vaitkus stebisi: kur skuba vyresnio amžiaus žmonės? „Tuo metu, kai mes visi išeiname į darbus, formuojasi spūstys, vyresnio amžiaus žmonės kažkodėl sugalvoja pulti į autobusus, į parduotuves. Juk nieko nenutiktų, jei palauktų porą valandų, kol išsisklaidys tas „darbinis“ žmonių srautas“, – sako gydytojas traumatologas.
 
Anot V.Vaitkaus, senjorams paslydus išsilaikyti ant kojų sudėtinga dėl sutrikusios pusiausvyros. Nukritus ir patyrus traumą, didėja gretutinių ligų paūmėjimo tikimybė.
 
„Didžiausia problema ta, kad žmogus griūna netikėtai. Jei eitų pasiruošęs, galvotų apie tokią riziką, galbūt daugelio traumų pavyktų išvengti. Bet įprastai vyresnio amžiaus žmonės eidami negalvoja „dabar aš griūsiu“. Kiek klausiau, nė vienas taip negalvojo. Jie mąsto, kaip pirks duoną, pieną, gal baigėsi morkos…“ – sako gydytojas.
 
Traumatologai skubantiems senjorams pataria pasirūpinti tinkama avalyne neslystančiais padais, eiti mažais žingsneliais, neskubant, per kelius sulenktomis kojomis. Patariama laikytis už turėklų, vengti slidžių paviršių. Taip pat naudingi pratimai pusiausvyrai, koordinacijai gerinti.
 
Traumų išvengė
Panevėžio sporto centro dziudo trenerė Ieva Klimašauskienė teigia šaltuoju metų sezonu ne kartą griuvusi pati, tačiau niekada rimtai nenukentėjusi.
 
„Mėgstu slidžių sportą. Kartą Prancūzijos kalnuose mane taranavo iš nugaros ir numušė tokia trajektorija, kad aš apsisukau ir kritau kalnu žemyn galva, nors čiuožiau priekiu. Bet nukritau sėkmingai. Kitą kartą nešiau neįgalų šuniuką, paslydau ant ledo tai irgi galvą, pečius įtraukiau, šunį ant pilvo pasiguldžiau ir nusileidau gerai, tik mentys smūgį pajuto“, – pasakoja trenerė.
 
I.Klimašauskienės teigimu, traumų išvengti jai padėjo per ilgus sporto metus susiformavę įgūdžiai: „Mes daug vartomės, daug kritinėjame, per ilgą patirtį išmokstame įvairiausių savisaugos elementų. Kritimo technika yra pats pirmas mūsų sporto šakos žingsnis.“
 
Vaikai dziudo treniruotėse mokomi griuvimo į šonus, į priekį, atgal technikų. „Yra pastebėjimų, kad šios sporto šakos atstovai krisdami nepatiria tokių rimtų traumų, – sako I.Klimašauskienė ir priduria, kad kritimo technikos išmokti galėtų ir vyresnio amžiaus žmonės. - Svarbu treniruotis. Mokantis kūnas įsisavina žinias, o įgūdžiai praverčia kasdienėje veikloje.“
 
Svarbiausia saugoti galvą
I.Klimašauskienei pritaria ir viena garsiausių Lietuvos dziudo trenerių, Lietuvos sporto universiteto dėstytoja dr. Lolita Dudėnienė: šis sportas trenerės šeimai padėjo išvengti tragedijos. „Mano abi dukros – dziudo sportininkės. Vieną jų, dar mokyklinukę, einančią per perėją, parbloškė dideliu greičiu atskriejęs automobilis. Nuskridusi 30 metrų, dukra krito ant žemės. Gydytojai tada pasakė: jei ne mergaitės sportiniai įgūdžiai ir instinktyviai panaudota kritimo technika, saugant galvą, tai būtų buvusi paskutinė jos gyvenimo diena…“ – siaubingą įvykį prisimena L.Dudėnienė.
Dziudo trenerės teigimu, kaulai sugyja, o galvos traumos gali turėti daug rimtesnių pasekmių.
 

„Kažkodėl žmonės griūdami instinktyviai saugo užpakalį, stengiasi jį išriesti ir atstato rankas – deda delnus ar alkūnes. O tada jau pilni traumatologiniai su išnirimais ir rankų lūžiais. Bet svarbiausia – saugoti galvą“, – sako Lietuvos sporto universiteto dėstytoja dr. Lolita Dudėnienė.

 
Trenerė pateikia taisyklingo kritimo paslydus pavyzdį. Krentant kaklo raumenys privalo būti įtempti, kad neleistų atsilošti galvai, smakras prilenkiamas prie krūtinkaulio. Kojos lenkiamos per kelius, tupiamasi ant užpakalio, palengva gulantis ant nugaros. Tuomet pajungiamos nuo pirštų galiukų iki pečių įtemptos, ištiestos ir truputį į šonus išskleistos rankos: prieš pat atsigulant, jomis pliaukštelėjama į žemę. Toks judesys, anot trenerės, suveikia kaip amortizatorius, švelninantis smūgį, saugantis nugarą ir užpakalio sritį.

---

 
Verta žinoti
Galima treniruotis namuose
Anot pašnekovės, tokią techniką privalu mokėti kiekvienam senjorui. „Kauno miesto visuomenės sveikatos biuro rengiamuose praktiniuose mokymuose treniruosime žmones nuo 60-ies, kaip reikia teisingai kristi. Vėliau vyresnio amžiaus žmonės galės treniruotis ir namuose, ant lovos. Nuolat praktikuojantis, vėliau tai pavyksta instinktyviai“, – sako L.Dudėnienė.
Nemokami griuvimo mokymai vyresnio amžiaus žmonėms Lietuvos sporto universitete tęsis gruodį ir sausį.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!