Kraujo spaudimas
Kraujo spaudimą patariama matuoti bent kartą per dvejus metus, jei moters spaudimas 120 ir 80. Turinčioms kiek aukštesnį nei pastarasis, bet ne didesnį nei 140 ir 90, kraujospūdį patariama tikrintis kasmet. Tuo tarpu, moterys turinčios aukštesnį kraujospūdį turėtų jį stebėti nuolat ir aptarti galimą gydymą su savo šeimos gydytoju.
 
Kaulų mineralinio tankio tyrimas
Šį tyrimą Moterų sveikatos biuras pataria atlikti moterims, sulaukusioms penkiasdešimties. Siūloma pasitarti su gydytoju dėl galimos osteoporozės rizikos. O sulaukus šešiasdešimt penkerių jau patartina kaulų mineralinio tankio tyrimą atlikti ir pasikonsultuoti dėl jo kartojimo.
 
Mamografija
Profilaktiškai mamogramos atliekamos moterims nuo trisdešimt penkerių metų amžiaus. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, moterims, sulaukusioms keturiasdešimties, šį tyrimą reikėtų atlikti kasmet. Išimtys taikomos moterims, kurios yra padidintos rizikos grupėje susirgti krūties vėžiu. Pavyzdžiui, jei jų pirmos eilės giminaitės sirgo ar serga krūties vėžiu. Tokiu atveju profilaktinė krūtų vėžio patikra gali būti pradėta anksčiau nei sulaukus trisdešimt penkerių.
 
Gimdos kaklelio ląstelių citologinis tyrimas
Nuo dvidešimt vienerių metų amžiaus kas trejus metus moteriai turėtų būti atliekamas PAP testas. Sulaukus trisdešimties testas gali būti atliekamas kas penkerius metus. Tai nesudėtingas, neskausmingas tyrimas, atliekamas siekiant nustatyti, ar yra ikivėžinių pokyčių epitelio, dengiančio gimdos kaklelį ir išklojantį kaklelio kanalą, ląstelėse. Šis testas moteriai turėtų būti atliekamas tarp menstruacijų. Geriausias laikas – praėjus 10–20 dienų nuo pirmosios menstruacijų dienos. Maždaug dvi dienas prieš PAP testą moteris turi neplauti makšties, nenaudoti spermicidinių kremų, putų bei gelių, vaginalinių medikamentų. Išskyrus nurodytus gydytojo.
 
Tyrimas dėl chlamidijų
Šį tyrimą reikėtų atlikti periodiškai viso aktyvaus lytinio gyvenimo metu. Chlamidijos gali būti perduodamos gimdymo metu iš užsikrėtusios motinos lyties takų naujagimiui. Jomis taip pat galima užsikrėsti ir naudojantis svetimais intymios higienos reikmenimis, pavyzdžiui, rankšluosčiais.
Kaip ir kitų lytiškai plintančių infekcijų atveju, sergamumas chlamidioze yra susijęs su jaunu amžiumi, nebarjerinės kontracepcijos metodo pasirinkimu. Taip pat to priežastis gali būti jokio kontracepcijos metodo nenaudojimas, dažnas lytinių partnerių keitimas, kelių lytinių partnerių turėjimas vienu metu.
Moterims imami mėginiai iš gimdos kaklelio ar makšties. Būtina tirti šių vietų gleivinių nuograndas, nes ligos sukėlėjas yra epitelio ląstelėse.
 
Cholesterolio kiekio kraujyje testas
Kuo daugiau cholesterolio kraujyje, tuo didesnė tikimybė išsivystyti koronarinei širdies ligai. Cholesterolio kiekiui sumažėjus vienu proc., miokardo infarkto tikimybė sumažėja dviem.
Moterų sveikatos biuras pataria šį testą atlikti pradedant dvidešimtuoju gimtadieniu, jei yra padidėjusi širdies ligų rizika. Tuos pačiu reikėtų pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, koks testo atlikimo dažnis būtinas.
 
Tyrimai dėl gaubtinės ir tiesiosios žarnos piktybinių navikų
Dėl tokių onkologinių susirgimų tikrintis reikėtų pradėti nuo penkiasdešimties metų. Gali būti atliekami trys tyrimai. Pirmasis – slapto kraujo išmatose nustatymo testas, skirtas tiesiosios žarnos vėžio diagnostikai. Taip pat rektoskopija arba sigmoidoskopija. Tai – paprastas storosios žarnos apžiūrėjimas, naudojant rektoskopą, trumpą siaurą chirurginį instrumentą su šviesos šaltiniu. Trečiasis tyrimas – kolonoskopija. Jam reikalingas specialus pasiruošimas. Tyrimo išvakarėse galima pavalgyti lengvus pusryčius. Vėliau valgyti negalima, tinka vartoti tik skysčius, išskyrus kavą. Tyrimo išvakarėse valomas žarnynas.
 
ŽIV testas
Vienintelis būdas sužinoti, ar asmuo užsikrėtęs žmogaus imunodeficito virusu, yra ŽIV testas. Šis tyrimas dažniausiai atliekamas paėmus kraujo iš venos mėginį. Pirminį tyrimą dėl ŽIV galima atlikti poliklinikose, šeimos medicinos centruose ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose. Siūloma testą atlikti kartą per dešimtmetį iki keturiasdešimties, penkiasdešimties ir šešiasdešimties metų. Susirgimo ŽIV rizika turėtų būti aptariama su gydytoju. Besilaukiančioms moterims šį testą atlikti būtina.
 
Tyrimas dėl cukrinio diabeto
Tyrimai dėl galimo cukrinio diabeto rekomenduojami bet kokio amžiaus moterims, jei jų kraujo spaudimas viršija 135 ir 80 ir jos vartoja vaistus kraujospūdžiui reguliuoti.
Pagrindinis tyrimas cukriniam diabetui diagnozuoti ir jo prevencijai – gliukozės tyrimas. Jis taip pat gelbsti diabeto eigai sekti. Svarbiausias diabeto požymis – gliukozės padidėjimas kraujyje – hiperglikemija. Tyrimas reikalingas net sveikiems, nes diabetas gali prasidėti nežymiais simptomais. Pavyzdžiui, tik troškuliu. Jį būtina atlikti nėščiosioms ir kasmet nuo keturiasdešimties metų amžiaus, taip pat esant antsvoriui arba genetiniam polinkiui.