Ilgai delsę sveikatos politikos formuotojai nusprendė – nuo šiol gyvūnus galėsime gydyti ir žmonėms skirtais vaistais. Veterinarai tokį žingsnį sveikina ir atmeta esą tai paskatintų žmones kaupti ir neatsakingai vartoti vaistus. Tiesa, čia pat priduria: „Niekada nežinai, kas „šaus“ žmogui į galvą, bet mes vaistų be reikalo neišrašome. “
Nuo šiol veterinarai gyvūnams gydyti, jei nebus tokių veterinarinių vaistų galės išrašyti ir žmonėms skirtus medikamentus. Specialistai sveikina šį sprendimą ir teigia nemaną, kad tai turėtų skatinti žmonių savigydą.
Vertina teigiamai
„Naująjį įsakymą vertinu teigiamai. Nėra pakankamai veterinarinių vaistų akių ligoms gydyti, todėl jis palengvins mums darbą. Tarkime, epilepsijos gydymo atveju prašau, kad man vaistinė pagamintų medikamentą, bet ji atsisako, nes negali to daryti. Problemų tikrai būdavo, tekdavo siųsti gyvūnų šeimininkus ieškoti medikamento kitur. Kuo daugiau galėdavau padėti, jei mano recepto niekas nepriima?“, - sako Vingio veterinarinės gydyklos vadovas Robertas Bartkus. Pasak jo, toks įsakymas ne tik naudingas, bet ir turėjęs atsirasti jau seniai. Juolab kad mintis gydyti augintinius žmonėms skirtais medikamentais nėra nauja. Anaiptol - jau prieš dešimt metų buvo planuota suderinti vaistų pagal veterinarinius receptus išrašymo tvarką. Tuomet kalbėta ir apie tai, jog bus galima išrašyti veterinarinį receptą psichotropiniams vaistams. Deja, Lietuvoje sprendimai dažnai priimami neskubant. Taip yra ir šį kartą, todėl legali galimybė pagal receptą įsigyti žmonėms skirtą vaistą ir juo gydyti kačiuką ar šuniuką atsirado vos praėjusią savaitę. Nuo šiol, jei Lietuvos Respublikoje nėra tam tikrai gyvūno ligai (būklei) gydyti skirto registruoto veterinarinio vaisto, veterinarijos gydytojas, prisiimdamas atsakomybę, galės gyvūnui skirti „žmonių vaistus“. Juos gyvūnų savininkai ir veterinarijos gydyklos atitinkamai pagal receptus ar paraiškas galės įsigyti šalies vaistinėse.
Bet ko neskirs
„Be abejo, piktnaudžiavimo rizika visada yra. Tačiau gavę sau receptą, žmonės taip pat nebūtinai vartoja medikamentus tinkamai.
Veterinarijos gydytojas niekada neskirs preparato, kuris nereikalingas gyvūnui. Apskaita yra griežta. Be abejo, žmogaus nesukontroliuosi, jam gali bet kas šaut į galvą, - apie galimas rizikas kalba R.Bartkus ir čia pat priduria, - reikia atkreipti dėmesį, kad „žmogaus“ vaistą galima skirti tik tada, kai nėra veterinarinio. Žmonės turėtų teisingai interpretuoti šį įsakymą. Nereikia galvoti, kad gausi bet kokį antibiotiką. Yra konkrečios vaistų grupės, kurių trūksta ir viskas. Jei veterinarinių vaistų yra, niekas kitokių neskirs“.
Kodėl gi žmonės turėtų prašyti „paprastų“, ne veterinarinių medikamentų? Pasirodo, dėl labai paprastos priežasties. Mat veterinariniai neretai yra brangesni dėl rinkos dydžio. Tačiau, kaip sako R Bartkus, negali skirti „žmogaus“ vaisto gyvūnui tik dėl to, kad jis pigesnis. Taigi, jei nori turėti augintinį, „prasisukti“ pigiau vis tiek nepavyks.
Pirko ir anksčiau
Nors naujasis įsakymas įsigaliojo tik praėjusią savaitę, vaistininkai sako, jog žmonės ir anksčiau nevengdavo augintiniams ieškoti „žmogiškųjų“, ne veterinarinių medikamentų. Pasak, „Farmavita“ vaistininkės Žydrūnės Muzikevičiūtės, dažniausiai žmonės prašo lašiukų akims, kuriais galėtų gydyti augintinius. Tuo tarpu pavardės atskleisti nenorėjusi „Norfos vaistinės“ vaistininkė pateikė dar platesnį vaistų sąrašą: „Augintinių šeimininkai perka pačius įvairiausius medikamentus – lašiukus akims, ausims, tepaliukus, vaistus nuo viduriavimo net migdomuosius ar antibiotikus.“ Kaip gi žmonės argumentuoja tokį pasirinkimą? „Galbūt augintiniams ieško medikamentų įprastose vaistinėse, nes rūpinasi jais it šeimos nariais – jei tą patį valgo, tuo pačiu ir gydo“, - juokavo vaistininkė. Tiesa, čia pat pridūrė esą vis tiek pirmiausia šeimininkai linkę apsilankyti pas veterinarą, sužinoti, ko reikia, o tik tada keliauja į vaistinę ieškoti „išeities“.
Komentaras
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vyr. veterinarijos gydytojas – valstybinis veterinarijos inspektorius Sigitas Siriukaitis:
- ES teisės aktai numato, kad esant tam tikrai ligai (būklei), išimties tvarka veterinarijos gydytojas, prisiimdamas atsakomybę, gali gydyti konkretų gyvūną žmonėms gydyti skirtu vaistu. Jei Lietuvoje nėra tam tikrai gyvūno ligai (būklei) gydyti skirto registruoto veterinarinio vaisto, veterinarijos gydytojas, prisiimdamas atsakomybę, galės gyvūnui skirti „žmonių vaistus“. Visais atvejais bet koks gydymas gyvūnui paskiriamas atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir vaistų poreikį. Tačiau nuo pasitaikančių atvejų, kai piliečiai vartoja tiek veterinarinius vaistus, tiek įvairias kitas medžiagas gydymo ar kitais tikslais galėtų apsaugoti tik paties žmogaus suvokimas ir atsakomybė.
Norėčiau pridurti, jog kompensuojamų vaistų, skirtų gyvūnams gydyti šiai dienai nėra. Veterinarinių vaistų „kompensavimo” klausimas galėtų būti sprendžiamas privačiu gyvūno sveikatos draudimu. Gyvūnų apsauga nuo sužalojimų ar žūties draudimai ypač populiarėja kai kuriose šalyse.
Tarp kitko:
Tam, kad veterinarijos gydyklos, turinčios veterinarijos gydytoją, bei gyvūnų savininkai narkotinius ir psichotropinius vaistus laikytų tinkamai ir jais nebūtų piktnaudžiaujama, parengtas Veterinarijos tikslams naudojamų narkotinių ir psichotropinių vaistinių preparatų skyrimo, laikymo, atsargų dydžio nustatymo bei apskaitos tvarkos aprašas. Sveikatos apsaugos ministro patvirtintas teisės aktas reglamentuoja gyvūnams gydyti reikalingų narkotinių ir psichotropinių vaistų skyrimo, veterinarinių vaistų receptų, kuriuose skiriami psichotropiniai vaistiniai preparatai, rašymo, narkotinių ir psichotropinių vaistinių preparatų laikymo ir jų atsargų kiekio nustatymo bei jų apskaitos tvarką Lietuvoje.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.JPG "Vilma Verygienė, Sonata Užupytė, Rūta Vyšniauskaitė ir Rasa Dikčiuvienė (taip pat į renginį negalėjusios atvykti Virginija Šneider ir Rasa Ščerba) darbą „Eurovaistinėje“ pradėjo prieš dvidešimt metų ir, kaip sakė renginio vedėjas, per tuos metus nė karto nesulaužė ištikimybės.")
.jpg)
Komentuoti: