Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

Sima Kazarian
2024-05-02
Pasibaigus pandemijai daugelis šalių susidūrė su vaistų trūkumu. Ir nors pamažu galima atsikvėpti, nes gamybai susireguliuojant tiekimas grįžta į vėžes, Lietuvoje aistras kursto dar viena bėda – vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų. Vaistininkai teigia, kad taip nutinka Kompensuojamųjų vaistų kainyne esant per mažai pasiūlai – kai į Kompensuojamų vaisto kainyno grupę patenka vieno gamintojo vaistas.
Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų
SAM atstovai tvirtina, kad kompensuojamųjų ir nekompensuojamųjų vaistų trūkumo priežastys tos pačios – gamybos problemos, veikliųjų medžiagų trūkumas, logistikos sutrikimai, padidėjęs vaisto poreikis.

Problema
 
Pernai viena karščiausių temų buvo vaistų trūkumas. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Farmacijos politikos departamento direktorė Anželika Oraitė konstatuoja, kad šiuo metu ji atslūgo: rinka stabilizavosi, nestebima antibiotikų trūkumo, įgyvendinamos priemonės trūkumams mažinti.
 
„Kiek aktualesni išlieka diabetui gydyti skirtų vaistų sutrikimai. Šių vaistų trūkumas stebimas ne tik Europoje, bet ir JAV“, – informavo departamento direktorė.
 
Lietuvos farmacijos darbuotojų profsąjungos narys ir vaistininkas Mantas Erencas pritaria, kad šiandien situacija su vaistų trūkumu nėra tokia opi kaip pernai pavasarį, kuomet visoje Europoje trūko antibiotikų.
 

„Dabar vaistų tiekimas daugiau mažiau susitvarkęs. Didesnę problemą kelia kompensuojamųjų vaistų trūkumas. Mėnesio pradžioje trūko „Bisoprolol“, tai pats populiariausias, pirmo pasirinkimo vaistas Europoje. Nekompensuojamo turime pilnas lentynas, taigi žmogui belieka arba pirkti už pinigus, arba likti be gydymo“, – konstatuoja Lietuvos farmacijos darbuotojų profsąjungos narys ir vaistininkas Mantas Erencas.

 
Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė teigia, kad į Kompensuojamųjų vaistų kainyną įtraukti vaistai, kurių net ir pusę metų mūsų rinkoje nebuvo. „Žinome, kad problema bus ir išėjus naujam kainynui liepą“, – prognozuoja ji.
 

Priežastys ir sprendimai
 
A.Oraitė tvirtina, kad kompensuojamųjų ir nekompensuojamųjų vaistų trūkumo priežastys tos pačios – gamybos problemos, veikliųjų medžiagų trūkumas, logistikos sutrikimai, padidėjęs vaisto poreikis.
 
Tačiau M.Erencas pastebi, kad trūkumas Kompensuojamųjų vaistų kainyne labiausiai kyla dėl to, jog kainyne dažnai kompensuojamas tik vienas tos veikliosios medžiagos vaistas. Kai jo nėra, nėra ir ką pasiūlyti klientui. „Mano manymu, neturėtų būti tokių vaistų grupių, kur kompensuojamas tik vienas vaistas“, – tvirtina M.Erencas ir priduria, kad skaudžiausiai ši situacija atsiliepia menkas pajamas turintiems pacientams.
 
Paklausta, ko imasi SAM siekdama užkirsti kelią kompensuojamųjų vaistų trūkumui, A.Oraitė mini kelias priemones. Pavyzdžiui, pernai patobulintą leidimų tvarką laikinai Lietuvos rinkai tiekti vaistus užsienio kalba paženklintomis pakuotėmis, taip pat aktyvesnę vaistų atsargų stebėseną.
 
„Stebima, kiek didmeninio platinimo licencijų turėtojai turi vaistų sandėliuose, kiek vaistų patiekia į vaistines. Nustačius esamą vaistų trūkumą, imamasi atitinkamų priemonių. Jei kompensuojamojo vaisto neturi didmeninio platinimo įmonės, operatyviai keičiamas kainynas ir įrašomas kitas vaistas, kurio yra rinkoje“, – kalbėjo A.Oraitė ir paaiškino, kad tokie keitimai daromi esant poreikiui, o ne tik liepą ir sausį, kai įsigalioja nauji kainynai.
 
Kritika dėl trukmės
 
M.Erencas džiaugiasi, kad SAM reaguoja lanksčiai, tačiau, anot jo, tas procesas gan ilgai užtrunka. „Pakeitimas užtrunka kelias savaites ar mėnesius. Buvo atvejis, kai trūko vaisto nuo pat kainyno išėjimo. Kone porą mėnesių užtruko, kol jis buvo pakeistas“, – prisiminė pašnekovas.
 
Valstybės kontrolė jau anksčiau yra atkreipusi dėmesį į trikdžius, kai SAM, Valstybinė ligonių kasa vėluoja pasirašyti teisės aktus.
 
„Įsivaizduokite situaciją, kuomet keičiasi Kompensuojamųjų vaistų kainynas ar įtraukiami nauji vaistai. Daugiau kaip 40 proc. atvejų SAM ne laiku pasirašo teisės aktus, taip pat Valstybinė ligonių kasa ne laiku įkelia į sistemą. Būna, kad vaistinės sužino paskutinę naktį. Kaip kalbėti apie vaistų netrūkumą, kai tokie pokyčiai atliekami nesilaikant teisės aktų? Tai – maži dalykai, kuriuos galima spręsti“, – įsitikinusi K.Nemaniūtė-Gagė.
 
Ginčai su tiekėjais
 

Lygiagretaus vaistų importo asociacijos direktorius Donatas Parulis taip pat atkreipė dėmesį į Valstybės kontrolės pastebėjimą, jog Kompensuojamųjų vaistų kainyne net trisdešimt procentų vaistų grupių buvo tik po vieną gamintoją.
 
„Ką tai reiškia? Vadinasi, kainyno sandaroje nėra efektyvios konkurencijos, dėl to kyla pasekmės – vaistų trūkumas, kainyno administravimo trūkumai ir nepatenkantys nauji vaistai“, – aiškino D.Parulis, kritikuodamas ir VVKT dėl perteklinių reikalavimų.
 
Tačiau sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas pastebi, jog Lygiagretaus importo asociacija, deja, pati yra vaistų trūkumo priežastis.
 
„Įvardijate, kad nepatenka nauji vaistai. Turbūt kalbate apie savo atstovaujamų kompanijų vaistus. Norėtųsi paminėti, kad Lygiagretaus importo asociacija patenka į kainyną, tačiau neužtikrina tiekimo. Tada iškrentate iš kainyno ir sistema veliasi“, – teigė viceministras.
 
Gydytojai nežino
 

K.Nemaniūtė-Gagė prašo gydytojų stebėti, kokių vaistų trūksta, lygiai taip pat išrašant receptą parinkti tinkamą medikamento formą – kapsules, miltelius ir pan.
 
Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) deleguotas narys Darius Paulikas teigia, kad praktikoje gydytojas dažnai nežino, ar vaistas yra vaistinėje, nes VVKT deklaruoja sutrikimą, kai vaistas yra vaistinėje, bet užsienietiška pakuote.
Jis teigia, kad norint žinoti, ar tikrai vaisto trūksta, tenka skambinti į vaistinę, todėl prašė VVKT patikslinti duomenis ir nerašyti trūkumo, jei vaistas realiai yra.
 
A.Oraitė informuoja, kad siekiant palengvinti sveikatos priežiūros specialistų darbą ir gerinti jų informuotumą apie vaistų tiekimą, e.sveikatoje atsiras papildomų funkcionalumų.
 
Pašnekovė mano, kad atnaujinimai turėtų būti įdiegti iki liepos, tuomet gydymo įstaigos turės pasidaryti sąsajas ir, tikėtina, rudenį atnaujinta sistema jau veiks. 
„Be to, VVKT atnaujins informacinę sistemą, kurioje vaistų tiekimo sutrikimų stebėsenai bus skiriamas dar didesnis dėmesys, siekiant geriau valdyti vaistų trūkumus“, – sakė departamento direktorė.
 
Nesidalina?
 
Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos narė Vaiva Gražinskienė mano, kad prieinamumas pagerėtų, jei vienos vaistinės tinklas matytų, ką turi kitų vaistinių tinklo sandėliai ar didmenininkai.
 
„Kai didmena ir mažmena vienose rankose, didmenai nesudėtinga gauto vaisto kiekį paskirstyti savo vaistinėms ir jo nelieka kito tinklo ar netinklinėms vaistinėms. Jei miestelyje yra vieno tinklo vaistinė, ji to vaisto gali niekada taip ir nesulaukti. Kviečiu visas institucijas pagalvoti, kaip tai būtų galima spręsti“, – prašė V.Gražinskienė.
 
Ji mano, kad egzistuoja ir suinteresuotumas paruduoti savo prekinius ženklus (tiek receptinių, tiek nereceptinių vaistų). Anot vaistininkės, jei tinklas ar didmena turi vaistų tiekėją, jis bus suinteresuotas parduoti jo pakuotes, o ne kitų. „Tai problema, nes pasibaigus šios prekės ženklų vaistui, jie bus nesuinteresuoti ieškoti kitų tiekėjų, geriau lauks didesnio uždarbio“, – aiškino V.Gražinskienė.
 
Tačiau M.Erencas nesutinka su šiais teiginiais ir tvirtina panašių reiškinių nepastebėjęs. „Mano kolegų ratą sudaro įvairiuose tinkluose dirbantys vaistininkai ir pasakyti, kad jis kyla dėl to, jog duoda vaistą ar ne – negalėčiau“, – komentavo jis.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Naujos kartos genetinis tyrimas padės tiksliau gydyti sėklidžių vėžį

    Naujos kartos genetinis tyrimas padės tiksliau gydyti sėklidžių vėžį

    Sėklidžių vėžys išlieka labai aktuali tema, svarbi tai amžiaus grupei, kai tikrai dar negalvojama apie jokias ligas, juo la...
    G.Likatavičius: metadono programa finansuojama neblogai

    G.Likatavičius: metadono programa finansuojama neblogai

    „Vilniaus narkotinių medžiagų rinkos tendencijos panašios į Europos rinkos. Vyrauja sintetiniai kanabinoidai ir sinte...

    razinka


    Sveika šeima


    Kai terapeutas – miškas

    Sąmoningas buvimas miške mažina stresą, gerina nuotaiką ir atkuria psichologinę būseną, sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriai, vieninteliai Lietuvoje siūlantys podiplomines Miško terapijos studijas. Tuo metu Miško terapijos seansų dalyviai kviečiami visais sensoriniais pojūčiais – r...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Stop internetui ar „skrolinam“ toliau?

    Antraštėse paprastai internetas piešiamas neigiama spalva: kelia depresiją, nerimą, trikdo miegą. Tačiau naujausias tyrimas rodo, kad viskas gali būti priešingai, o asmenų, besinaudojančių internetu, gerovės lygis aukštesnis už tų, kurie internetu nesinaudoja.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Yra liga, kurios galbūt... nėra
    Henrikas Vaitiekūnas Yra liga, kurios galbūt... nėra
    Ko bijo Šolcas, Macronas ir Erdoganas?
    Henrikas Vaitiekūnas Ko bijo Šolcas, Macronas ir Erdoganas?
    Sparnuotieji spąstai
    Henrikas Vaitiekūnas Sparnuotieji spąstai

    Naujas numeris