Vaistai degalinėse – žingsnis pirmyn ar atgal

Nerijus Bliujus
2017-03-16
Galbūt jau labai greitai užsukę į degalinę galėsime ne tik įsipilti degalų, suvalgyti sumuštinį ar išgerti kavos, bet ir nusipirkti vaistų. Pavasario sesijos metu ketinama pakeisti Farmacijos įstatymą, kuris leistų vaistais prekiauti ne tik vaistinėse, bet ir kitose prekybos vietose. Įstatymo pataisos dar tik ruošiamos, jau prieš porą savaičių degalinėse startavo prekyba tam tikrais vaistinėmis priemonėmis. Ir tai spėjo sukelti tikrą diskusijų audrą. Nors vaistininkus ši reforma baugina, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ramina, jog degalinėse bus parduodami tik būtiniausi nereceptiniai vaistai. 
Vaistai degalinėse – žingsnis pirmyn ar atgal
Dabar dalyje „Statoil“ degalinių prekiaujama virškinimo gerinimui skirtais maisto papildais, žoliniais preparatais širdžiai, gliukoze, pastilėmis gerklei, purškalais į nosį, taip pat pleistrais, skaitmeniniais termometrais, dantų priežiūros priemonėmis, higienos ir kosmetikos prekėmis, rankų antiseptikais, net veido odai skirtomis kaukėmis. Be to, degalinėse yra pora pozicijų, skirtų akių priežiūros priemonėms – drėkinantys lašai bei kontaktinių lęšių skystis.

„Mes kalbame ne apie kokius receptinius vaistus ar antibiotikus. Siekiame, kad būtų pardavinėjama tik nedidelė grupė vaistų, kuriems nereikalingas gydytojo receptas. Ne pardavinėjimo vieta lemia, kad žmogus apsisprendžia ką nors nusipirkti ar juo labiau panaudoti blogam tikslui. Net ir parduodant medikamentus vaistinėje, žmogus gali apeiti kelias vaistines ir nusipirkti mirtiną kokių nors vaistinių dozę“, – mano ministras A.Veryga.
Visgi toli gražu ne visi yra patenkinti tokia reforma. Skirtingų institucijų atstovai dalinasi savo įžvalgomis apie naująjį vaistinių preparatų pardavimų modulį.

 

Degalinių tinklą „Statoil“ valdančios bendrovės „Circle K Lietuva“ kategorijų vadovas Jaroslavas Snarskis:

 
Padedame klientams sutaupyti tiek laiko, tiek finansinius kaštus
- Mūsų klientai greitai pastebėjo specialius stovus su nereceptinėmis vaistinėmis prekėmis ir pasinaudoja galimybe sutaupyti laiko, kurio reikėtų specialiai važiuojant į prekybos centrą ar vaistinę. Asortimentas suformuotas taip, kad žmonės galėtų numalšinti pirmuosius peršalimo simptomus, pagelbėti virškinimui, išgerti vitaminų, dezinfekuoti rankas.
 
Tarsi nedideli nepatogumai, tačiau įsitikiname, kad jų sprendimui skyrę didesnį dėmesį, padedame klientams sutaupyti tiek laiko, tiek apčiuopiamų finansinių kaštų. Juolab kad ilgesnės kelionės metu ne visuomet pažįstamos aplinkinės vietovės ir žinoma, kur yra artimiausias prekybos centras ar vaistinė. Be to, degalinės privalumas yra, kad ji dirba visą parą. Neseniai „Statoil“ degalinėse pasirodę kai kurie vaistiniai preparatai, jau maloniai stebina klientus.
 
Kaip pavyzdį būtų galima paminėti tuos vairuotojus, kurie bent kartą gyvenime yra vežę supimui jautrų keleivį ir žino, kokia komplikuota tokiu atveju tampa kelionė. Viena mūsų nereceptinių vaistinių prekių yra pykinimą mažinantis augalinis preparatas. Atrodytų logiška, kad jį įsigyti galima degalinėje, tačiau iki šiol to nebuvo ir vairuotojai maloniai nustemba, galėdami nusipirkti tokį preparatą tiesiog kelyje. Kita vertus, tradicinis klausimas, kurio sulaukiame, yra apie tai, ar greitai degalinėje bus galima įsigyti vaistų nuo skausmo, tačiau teisės aktai to kol kas neleidžia daryti.
 

Prieš
Kelis metus „Eurovaistinė“ vaistinės vedėja dirbanti Rasa Keraitė: 
 
Farmacijos srityje žengiamas žingsnis atgal

- Medicininių preparatų pardavinėjimai degalinėse gali ne padėti, o smarkiai pakenkti žmonių sveikatai. Neigiamai žiūriu į tai, nes turiu daug svarbių argumentų. Pirmiausia, tai yra vaistai, o ne maisto prekė ar degalai. O tarp vaisto ir nuodo - labai mažas skirtumas, siaura riba. Ir jeigu žmogui leidžiama nusipirkti vaistų bet kur, be jokios konsultacijos, vadinasi, einam prie tokios sistemos, kai žmogus gali save ir apnuodyti. Nes visokių yra žmonių, kurie ne tik gydymo tikslais gali nusipirkti vaistų. Manau, kad tokiu leidimu gali pasinaudoti ta žmonių grupė, kurie vaistus vartos neracionaliai. Taip, mes palengvinam žmogui įsigijimo procesą, bet jeigu reikia vaistų, juk yra budinčios vaistinės.
 
Net ir maisto papildus pardavinėti yra blogai, nes per didelis jų vartojimas, gali sukelti neigiamą poveikį sveikatai. Papildai yra maisto papildymas, o ne jo pakaitalas. Labai svarbu, kad tokius preparatus rekomenduotų profesionalas.
Sveikatos apsaugos ministerijai priėmus tokį vaistų pardavimų modelį, farmacijos srityje žengiamas žingsnis atgal.
Dabar kalbame apie farmacinę rūpybą, kad reikia žmones daugiau konsultuoti apie vaistų suderinamumą. O prekyba vaistais degalinėje - ėjimas priešinga linkme. Jau minėjau, kad yra budinčios vaistinės, jose bet kada gali įsigyti vaistų. Tad degalinėse jais prekiauti tikrai nėra prasmės.


 
Tarp kitko
Farmacijos gamybos ir pardavimų verslas yra vienas didžiausių pasaulyje. Skaičiuojama, kad kasmet tokios įmonės uždirba milijardus eurų. Iki 2018 metų tikimasi, kad nereceptinių vaistų pardavimai perkops 1,2 trilijardo eurų. Tačiau ne visi preparatai pacientams yra įperkami, kai kurie gali kainuoti net ir šešiaženklę sumą. Tokius įspūdingus pinigus dažnai tenka mokėti už nereceptinius vaistus, kurie yra skirti gydyti itin retas ligas, pasireiškiančias vos keliems šimtams šalies ar net pasaulio pacientų.

 
Brangiausių pasaulio vaistų sąrašas
Glybera – brangiausiai parduodamas vaistas pasaulyje. Per metus šio preparato vartojimas kainuoja apie 1 mln. eurų! Jis skirtas suaugusiems, kuriems diagnozuotas lipoproteinlipazės nepakankamumas. Lipoproteinlipazės nepakankamumas yra reta liga, kuria pacientai serga dėl lipoproteinlipazės – fermento, kuris kontroliuoja riebalų skaidymą, – geno defekto. Šia liga sergantiems pacientams reikia laikytis griežtos neriebių maisto produktų dietos ir paprastai kartojasi pankreatito priepuoliai, t. y. sunki ir pavojų gyvybei kelianti komplikacija. Europoje šia liga serga tik apie tūkstantis gyventojų.
 
Soliris - per metus šio vaisto vartojimas pacientui gali kainuoti daugiau nei 400 tūkst. eurų. Jis skirtas gydyti paroksizminę naktinę hemoglobinuriją, kuria serga vos maždaug 8 tūkst. pasaulio gyventojų. Tai reta įgyta lėtinė liga, kuriai būdinga hemolizė, polinkis trombozėms ir kraujodaros nepakankamumas. Ligos priežastis yra kaulų čiulpuose esančių kamieninių ląstelių defektas.
 
Elaprase - per metus vaisto vartojimas gali kainuoti apie 370 tūkst. eurų. Jis skirtas Hunterio sindromu sergantiems pacientams gydyti. Hunterio sindromu sergančio paciento organizmas negamina fermento iduronato-2-sulfatazės. Šis fermentas organizmui reikalingas glikozaminoglikanams (GAG) skaidyti. Kadangi Hunterio sindromu sergančio paciento organizmas šių medžiagų neskaido, GAG pamažu kaupiasi daugelyje organų ir jiems kenkia. Tai sukelia įvairių simptomų, ypač kvėpavimo ir vaikščiojimo sutrikimų.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris