Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė ne kartą tvirtino, jog viena pagrindinių užduočių šiais metais – sumažinti vaistų kainas. Tačiau ne viskas taip paprasta. Medikai teigia, jog už generinius preparatus vis dar mokame brangiau nei skandinavai. Ar yra išeitis?
Generiniai vaistai Lietuvoje brangesnis nei Skandinavijos šalyse.
Būtina reikalauti daugiau
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. Liutauras Labanauskas (nuotr.) įsitikinęs – taip, už generinius vaistus lietuviai moka daugiau nei skandinavai. Kaip gi taip, juk visi žino, kad pragyvenimo lygis šiose šalyse skiriasi ir tikrai ne mūsų naudai. „Skandinavijos šalys turi visai kitokią vaistų kompensavimo sistemą. Iš kitos pusės, mūsų įstatymas reglamentuoja, jog atėjęs generinis vaistas turėtų būti perpus pigesnis. Manau, ši riba per maža. Ji turėtų siekti 60-70 procentų. Tada turėtume santykinai pigesnių vaistų. Pirmiausia reikia peržiūrėti generinių vaistų kainų mažinimo politiką. Suprantu, kad kiekvienas nori uždirbti. Tačiau jei priimtinos kainos generikas negali būti tiekiamas mūsų rinkai, gal reikėtų diskutuoti, ar jis iš viso mums reikalingas? Jeigu vaistas ateina į rinką ir jos neatpigina, kam jo reikia. Būtini griežtesni sprendimai. Be to, privalu įsipareigoti sutaupytas lėšas skirti inovatyvių medikamentų pirkimui“, - tikina L.Labanauskas. Kaip gi vertinti argumentus, kad mūsų šalies rinka tiesiog per maža ir dėl to turime mokėti brangiau? „Galbūt dalis tiesos ir yra, kad mūsų vaistų kainos didesnės dėl per mažos rinkos. Tačiau tai - tikrai ne pagrindinė priežastis. Visos šalys aplink mažos. Vis tiek niekas nematuoja vien tik Lietuvos rinkos. Kompanijos dažniausiai orientuojasi į visą regioną – Pabaltijo, neretai prijungdamos ir Lenkiją“, - atsako Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas.
Lazda turi du galus
„Generinis vaistas, norėdamas patekti į Kompensuojamųjų sąrašą turi būti perpus pigesnis. Galbūt galima būtų didinti reikalavimus kainos mažinimui. Tačiau dėl to vaistai iš viso gali nebeateiti į mūsų rinką. Lazda turi du galus ir perlenkti ją būtų pavojinga. Tada tikrai turėtume mažiau generinių vaistų arba jų atėjimo laikotarpis būtų ilgesnis. Reikia skaičiuoti ir žiūrėti. Turime Konkurencijos tarybos nuomonę šiuo klausimu. Jie mano, kad nustatytas reikalavimas mažinti kainą perpus yra per didelis žingsnis. Iki praėjusių metų pradžios buvo nustatytas reikalavimas, kad generiniai vaistai turi būti 30 proc. pigesni už etinius. Dabar renkame informaciją ir žiūrime, ar šio „slenksčio“ padidinimas iki 50 procentų davė teigiamų rezultatų. Tada spręsime, ar reikėtų didinti ribą ir kokios to būtų pasekmės“, - apie problemas, su kuriomis susiduriama mažinant generinių vaistų kainas, kalba
sveikatos apsaugos viceministras Valentinas Gavrilovas (nuotr.). Kaip paaiškėjo, dabar yra ruošiamas naujas Kompensuojamųjų vaistų kainynas, organizuojami susitikimai tiek su etinių, tiek su generinių vaistų gamintojais ir sprendimai bus priimti. „Pasiūlymus pateiks ir ligonių kasos, Farmacijos departamentas. Nenorime priimti „karšto“ sprendimo, kuris nėra patikrintas“, - teigia sveikatos apsaugos viceministras Valentinas Gavrilovas.
Ieško išeities
„Tam tikrų alternatyvų mažinti generinių vaistų kainas yra. Dabar kaip tik diskutuojame, kokias pasirinkti. Pirmiausia viskas priklauso nuo to, ar konkurencija yra, ar rinkoje tik vienas vaistas. Vienas variantų – siūloma įteisinti konkurso sistemą. Tam tikru laikotarpiu, kai rinkoje jau yra keli konkurentai, jie teiktų pasiūlymus ir iš jų keli pigiausi būtų kompensuojami. Kitas variantas taip pat ruošiamas. Buvome susitikę su vaistų gamintojais, kalbėjome apie situaciją, kai baigiasi medikamento patento galiojimas, bet dar neatsirado generikų. Svarstėme galbūt nustatyti sutartyse, kad vos pasibaigus patentui, vaisto kaina mažėtų preliminariai iki 25 procentų“, - galimybes vertina viceministras.
L.Labanauskas sutinka, jog ministerija planą turi, tačiau kol kas lieka neaišku, ar jis veiks. „Be abejo, Sveikatos apsaugos ministerija bando šiek tiek sutaupyti, bet generiniai vaistai yra skirtingi. Esama tokių, kurie santykinai nauji, tačiau yra tokių, kurie rinkoje labai seniai. Galbūt jie nėra morališkai pasenę, bet jų kainos mažesnės. Kai medikamentai Kompensuojamųjų vaistų sąraše sugrupuojami, atpinga kiti toje grupėje esantys vaistai. Tačiau tik valstybei. Gyventojui jų kaina tampa didesnė. Taip išeina, jog iš vienos kišenės perdedame viską į kitą ir sakome, kad viską gerai padarėme. Sveikatos apsaugos ministerija turi racionalaus gydymo vaistais planą. Jis visai neblogas, tik reikia jį vykdyti. Kaip seksis, sunku pasakyti. Galbūt šių metų pabaigoje galėsime pamatyti, kaip vyksta darbai“, - sako L.Labanauskas.
Svetur
Suomija
Jei generiniai vaistai pigesni, taikoma supaprastinta vaistų įtraukimo į Kompensuojamų sąrašą procedūra. Nors šioje šalyje nėra taikomi taikomi specifiniai reikalavimai medikamentų kainodarai, vaistinė privalo išduoti pigiausią ar artimą pigiausiam vaistą. Jei išrašyto ir pigiausio vaisto kaina skiriasi daugiau nei 2-3 EUR. Tiek gydytojas, tiek pacientas gali atsisakyti substitucijos (pakeitimo). Gydytojas apie tai turi pažymėti medicininiuose dokumentuose. Pasirinkus brangesnį vaistą, papildomos priemokos netaikomos. Vaistų substitucija atliekama vadovaujantis pakeičiamų vaistų sąrašu, kurį tvirtina Nacionalinė vaistų agentūra ( iš esmės vaistai grupuojami pagal aktyvią medžiagą, jos kiekį bei vartojimo formą). Be to, vaistinėse leista taikyti nuolaidas generiniams vaistams.
Švedija
Naujas generikas į kompensuojamų vaistų sąrašą įrašomas supaprastinta tvarka. Jei siūloma nauja kaina yra mažesnė ar lygi už didžiausią kaina toje generikų grupėje, nauja kaina tvirtinama automatiškai. Kainos atnaujinamos kartą per mėnesį, kaina įsigalioja per šešias savaites nuo paraiškos pateikimo. Kadangi vaistinės privalo išduoti pigiausią generiką, gamintojo, kuris pateikia žemiausią kainą, vaistų pardavimo apimtys ženkliai padidėja. Kainos atnaujinamos kas mėnesį, todėl vyksta aktyvi gamintojų konkurencija mažinant kainas. Gydytojas privalo išrašyti vaistą, nurodydamas bendrinį pavadinimą. Generikų substitucija yra privaloma, todėl vaistinė privalo išduoti pigiausią tos pačios formos ir panašios dozuotės generiką. Jei pacientas atsisako substitucijos, kainų skirtumą tarp pasirinkti vaisto ir pigiausio generiko apmoka savo lėšomis. Šios išlaidos nėra įtraukiamos į monitoruojamą pacientų priemokų sumą, kurios dydis lemia kompensavimo lygį. Jei dėl medicininių priežasčių pacientui reikalingas konkretus vaistas prekiniu pavadinimu, gydytojas tai nurodo recepte – tokiu atveju vaistininkas išduoda nurodytą vaistą, o pacientui nereikia apmokėti kainų skirtumo tarp pigiausio generiko ir išduoto vaisto.
Komentuoti: