Sveikatos politikai nesutaria dėl sąvokų

Darius Matas
2015-05-04
Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje bus nagrinėjamas Farmacijos įstatymas. Jame bus aptarta medikamentų į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą įrašymo tvarka, retų ligų ir būklių gydymo nuostatos. Toks svarstymas jau vyko prieš savaitę, bet konstruktyvų dialogą tąkart užmegzti nepavyko. Po institucijų ir sveikatos specialistų įsiplieskusio ginčo dėl sąvokų: labai reta liga ir labai reta būklė, svarstymas buvo atidėtas.
Sveikatos politikai nesutaria dėl sąvokų
Vaistas gali būti kompensuojamas, jei liga, kuriai numatomas medikamentas, yra įrašytas į Retų ligų sąrašą.

Parengė atsakymą
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė pasirašė raštą, skirtą Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkei Dangutei Mikutienei. Rašte išdėstyta ministerijos vadovybės pozicija dėl retų ligų ir būklių ir tam skirtų vaistinių preparatų kompensavimo tvarkos. Šiuo raštu yra atsakoma į prieš mėnesį D.Mikutienės inicijuotą kreipimąsi, kuriame buvo atkreiptas dėmesys į netobulą tokių ligų teisinį reglamentavimą. „Gaunu daug prašymų, kuriuos persiunčiu Valstybinei ligonių kasai nagrinėti bei kompensuoti gydymui reikalingų vaistinių preparatų įsigijimo išlaidas. Atsakymai beveik visada vienodi - pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą kompensuoti negalima. Akivaizdu, kad tai signalizuoja apie nepakankamą pacientų, sergančių retomis ligomis, teisių apsaugą,“ – kalba Seimo narė D.Mikutienė.
Tiesa, nors ministerijos vadovybės siųstame rašte atsirado svarbių sąvokų apibrėžimai, jų išaiškinimas gali sukelti naują ginčų bangą. „Labai reta sveikatos būkle – laikomi labai mažo paplitimo sveikatos būklės atvejai, kai jų paplitimas yra 1 atvejis 250 tūkst, gyventojų bei kuriai gydyti skirtų vaistų kiti kompensavimo būdai nėra numatyti“, - rašoma ministerijos rašte. Atitinkamai apibrėžiama ir reta liga – 1 atvejis iš 250 tūkst.
Ministerijos atstovai atsižvelgia į Sveikatos reikalų komisijos rašte pateiktas rekomendacijas ir informuoja, kad VLK rengia Sprendimų dėl vaistų ir medicininės pagalbos priemonių labai retoms ligoms ir būklėms gydyti kompensavimo ir dėl nenumatytų atvejų priėmimo komisijos darbo reglamene naujos redakcijos projektą.


Apibrėžimų trūkumai
Tokios sąvokos kaip retos ligos ir retos būklės nors ir atrodo suprantamos, jas apibrėžti sekasi sunkiai. Specialistai skaičiuoja, kad Europoje retų ligų – tūkstančiai. Kiek tokių ligų Lietuvoje, nežinoma, nes vieningo šalies mastu registro – nėra. Todėl kai tenka skirti gydymą žmogui, kuriam diagnozuojama reta liga, dažnu atveju net specialistams sudėtinga susigaudyti: skirti kompensuojamuosius vaistus ligoniui ar ne. Padėtis tampa dar labiau komplikuota tada, kai prabylame apie retą būklę. Liga nebūtinai yra reta, tačiau tokia gali būti būklė. Taip nutinka, kai sąlyginai dažnai pasitaikanti liga pasižymi tam tikromis ypatingomis ligos eigos ir išraiškos ypatybėmis arba normaliai neatsako į įprastinį, patvirtintą ligos gydymą.
Vaistas gali būti kompensuojamas, jei liga, kuriai numatomas medikamentas, yra įrašytas į Retų ligų sąrašą.
Pagal tarptautinius standartus, retomis ligomis laikomos tokios, kuriomis serga penki asmenys iš 10 tūkst. gyventojų. Tačiau dalis tokių ligų Lietuvoje gali pasitaikyti dažniau, tokiu atveju, žmonių likimas yra nagrinėjamas bendra tvarka. Taip nutinka, kai remiamės 2012 m. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kuriame numatyta, kad jei reta liga serga daugiau kaip 50 tūkstančių žmonių – ji nėra reta liga ir vaistų prieinamumas – tampa keblus.
Sprendimą kompensuoti vaistus ir medicinos pagalbos priemones labai retoms ligoms ir būklėms gydyti, priima Valstybinės ligonių kasos Retų ligų komisija.
Jos darbo reglamente rašoma, kad „Labai reta liga ar būklė – tai per metus pasitaikantys pavieniai ypatingi ligos ar būklės atvejai, kuriems gydyti reikiamų vaistų ar priemonių kiti kompensavimo būdai nenumatyti“. Toks sąvokos apibrėžimas – spraga, kuri įgalina vertinti neobjektyviai ir kiekvienu konkrečiu atveju spręsti, kuris atvejis yra pavienis ir ypatingas.
 
Su medikais nesikonsultuoja

Valstybinė ligoninių kasa dar kovo mėnesio pabaigoje išsiuntė raštą Sveikatos apsaugos ministerijai dėl susiklosčiusios painiavos retų ligų ir būklių sprendime. Tačiau kaip paaiškėjo, rengiant raštą ir rekomendacijas su medikais tartasi nebuvo. „Buvo analizuoti teisės aktai, kurie šiuo metu yra reglamentuoti, gydytojų mes tikrai neklausėme“, - nustebino posėdyje susirinkusius svečius VLK direktoriaus pavaduotoja Neringa Bernotienė.
Minėtame posėdyje Hematologijos, onkologijos ir tranfuziologijos centro direktorius Laimonas Griškevičius prisipažino, kad savo iniciatyva žada kreiptis į ministeriją su pasiūlymu. „Mes rašome daugybę raštų, nes nėra normalaus klasifikatoriaus, kuris apibrėžtų, kas yra reta liga. Sutinku, kad tai padaryti yra sudėtinga, bet mes galime prisidėti. Suregistruoti visas ligas užtruks ir tai reikia daryti į priekį, teks remtis literatūros duomenimis. Mes ruošiame ministerijai pasiūlymą dėl retų ligų klasifikavimo ir jei mes, kaip specialistai, galėtume prisidėti, būsime laimingi“, – pasakojo L.Griškevičius ir pabrėžė, kad vadovautis tik „Orpha.net“ klasifikacija nėra tikslinga, nes kai kuriomis ligomis Lietuvoje serga tik labai maža pacientų dalis.
 
Komentaras
Ministro pirmininko patarėjas sveikatai Antanas Vinkus:


- Manau, kad ta komisija, kuri svarsto duoti vaistus ar ne, turėtų įsivesti žmogiškumo faktorių, kriterijų žmogaus kančiai. Kritiniais atvejais, spręsti situaciją toks langas turėtų būti. Jei įstatymas kažko nenumato – taškas ir viskas. Betgi būna labai sudėtingos komplikacijos, žmonės butus parduoda, o komisija yra ribojama įvairių dalykų. Manau ponui Kacevičiui ir komisijai turėtų būti palikta kažkokia teisė į tam tikrus sprendimus. Atsižvelgti į aukščiausiojo specialisto nuomonę dėl gydymo. O dėl registro kūrimo siūlau Neringai Bernotienei (VLK Direktoriaus pavaduotoja – red. pastaba) nedelsti ir nespręsti visko tik raštų siuntimu. Reikia eiti, skambinti, klausti. Juk čia ligonio kančia.
 
 
Tarp kitko
Skaičiuojama, kad Europos Sąjungoje retos ligos yra palietusios net 30 mln. žmonių
2015 m. labai retų ligų ir būklių gydymo išlaidoms ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti yra numatyta 3,18 mln. eurų, beveik 10 proc.daugiau nei pernai.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris