Pigių vaistų visiems neužteka

Evelina Machova
2019-07-04
Tiek medikai, tiek pacientų organizacijos tikina, kad patobulinta kompensuojamųjų vaistų skyrimo tvarka vadinamiesiems pirmakarčiams pacientams niekuo nepasikeitė. Vaistininkai gi piktinasi, jog yra priversti jaustis kalti, nes valstybė, inicijuodama pakeitimus, negali užtikrinti rinkoje pakankamo pigiausių vaistų kiekio. Valdininkai pripažįsta, kad įsigaliojusiame kainyne - daugiau nei dvidešimt pozicijų, kai pigiausio vaisto tiekimas yra sutrikęs...
Pigių vaistų visiems neužteka

Nedžiugina...
Pacientui vaistą paskyrus pirmą kartą, vaistininkai nuo šiol turi parduoti jį pigiausią, arba, kad jau taip gražiau skamba, - ekonomiškiausią variantą. Kad išsklaidytų galimas interpretacijas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina, jog naujoji tvarka nepalies tų, kurie vaistus jau vartoja. Jiems medikamentų, prie kurių jau pripratę, keisti nereikės. Naujos taisyklės tik pirmakarčiams, kitaip tariant, tiems, kas vaistų iki tol nevartojo. Tiesa, jei prieš dvejus metus, tarkim, nuo aukšto spaudimo gėrėte tam tikrą vaistą ir jis jums tiko, po pertraukos, kai buvote nutraukęs medikamento vartojimą, to paties šiandien galite ir negauti. Nes pacientas, tarp vaistų vartojimo padaręs metų pertrauką, bus laikomas pirmakarčiu.
 
Teigiama, kad naujoji tvarka negalios biologiniams bei mažo terapinio indekso medikamentams – tokiems vaistams, kurie turėtų neigiamos įtakos ligai.
Naują tvarką tiek pacientai, tiek gydytojai vadina niekine, mat nuo pirmojo varianto iš esmės niekas nepasikeitė, vos pora smulkmenų. Pacientai, deja, neturės jokios pasirinkimo galimybės. Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Živilė Gudlevičinė sako, jog vaistų kainų mažinimo politikai besipriešinančių nėra, vis dėlto logiškiausia būtų kompensuoti ne konkretaus gamintojo vaistą, o veikliąją medžiagą. Savo ruožtu Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė tvirtina, kad pacientai kur kas labiau džiaugtųsi, jei galėtų rinktis vaistą, o skirtumą dengti iš savo kišenės.

Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Dangutė Mikutienė teigia, kad kas kartą priimant vis naujus pakeitimus būtų protinga pasikalbėti su tais, kurie juos įgyvendins. „Natūralu, kad visko numatyti neįmanoma. Todėl ir reikia tartis, kad nesusidarytų situacija: mes, valdžia, pasakėme, o jūs vykdykite“, - sako asociacijos pirmininkė.


Dvi galimybės
Ministras gi tvirtina, kad žmogus ir šiandien turi galimybę pasirinkti. Jei nenori vartoti už jo paties sumokėtus mokesčius valstybės kompensuojamo vaisto, gali rinktis bet kurį kitą su ta pačia veikliąja medžiaga. Už jį visą kainą sumokėti pats. Tiesa, norint, kad vaistininkas jį parduotų, pirmiausia teks užpildyti tam tikrą formelę, kurioje juodu ant balto reikės nurodyti, kad pigiausio vaisto žmogus nenori. Be tokio raštelio, kaip sako ministras, vaistininkai juk gali ir papiktnaudžiauti, kas kartą sakyti, jog pigiausio nėra, teks pirkti brangesnį.
„Tokių prašymų sulaukiame, bet čia esmė ne skaičiai, o paciento teisė pasirinkti. Jei receptas elektroninis, vaistininkui užtenka pažymėti varnelę ir pacientas perka už visą kainą vaistą kokį nori. Tačiau jei receptas popierinis, pacientas turi pasirašyti, kad atsisako. Žmonės tuo nepatenkinti. Klausia, ką tai duoda? Nejau neužtenka, kad vaistininkas pažymėtų, jog žmogus atsisako?“, - apie likusius biurokratinius barjerus kalba D.Mikutienė.

Beje, nuo šiol (nors tai, atrodo, darė ir anksčiau) Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba kasdien savo svetainėje skelbs vaistų sąrašą, kurių nėra prekyboje, nors jie yra Kompensuojamųjų vaistų sąraše. Matydami jį, vaistininkai iškart galės išduoti antrą pagal ekonomiškumą vaistą. Jokių administracinių ar biurokratinių kliūčių tam esą neturės būti.
„Tik kai sutrikimas nustatomas Lietuvos mastu, vaistas įtraukiamas į sąrašą. Ir dabar įsigaliojusiame kainyne yra daugiau nei dvidešimt pozicijų, kai pigiausio vaisto tiekimas yra sutrikęs“, – teigia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) vadovas Gytis Andriulionis.
Reikia pripažinti, kad gana keista situacija, kai kompensuojamas pigiausias vaistas, tačiau jo rinkoje nėra.

Trūksta pigiausių
„Ne kartą kėlėme klausimą, kad rinkoje trūksta pigiausių vaistų. Vaistininkai galėtų išduoti antrą pagal pigumą vaistą ir nevaikyti žmonių. Mat šiuos tokia situacija pykdo, o vaistininkai nepelnytai jaučiasi kalti, nes valstybė neužtikrina, kad rinkoje būtų pakankamas kiekis pigiausių vaistų“, - sako D.Mikutienė.
G.Andriulionio teigimu, bendromis VVKT ir Valstybinės ligonių kasos pastangomis bus siekiama užtikrinti, kad vaistinės laikytųsi tvarkos, kad būtų operatyviai reaguojama į gautus pacientų skundus dėl jos pažeidimų.

„Klausimas, kaip VVKT ir VLK tarpusavyje operatyviai atnaujins duomenis. Pavyzdžiui, kai mes pateiksime receptus apmokėjimui, iš kurių dalis bus antro pagal pigumą vaisto išdavimas, ar visas tas sąskaitas VLK pripažins? Ar bus užfiksuota, kad tai dienai, valandai vaistinėse nebuvo pirmo pasirinkimo vaisto ir jos privalėjo išduoti kitą medikamentą? VVKT sako, jog skelbs apie laikinai sutrikusį medikamentų tiekimą. Kas yra tas laikinas sutrikimas, kiek jis truks? Jis nėra apibrėžtas. Siūlėme, kad vaistinės kiekvienos savaitės pradžioje gautų naujienlaiškį iš valstybės institucijų apie sutrikimus. Deja... Kas rytą vaistininkams teks sklaidyti internetinius puslapius, idant žinotų, ką šiandien gali, o ko negali parduoti žmogui“, - sako D.Mikutienė.


Interviu 
 
Pacientai pavargo nuo nestabilumo ir nepagarbos
 
Apie pokyčius vaistų politikoje kalbamės su Vaistų gamintojų asociacijos (VGA) vadove Rasa Bričkiene.
- Ministro teigimu, pirmą kartą skiriant patį pigiausią vaistą pirmiausia daromas spaudimas gamintojams, kad jie mažintų kainas. Galbūt VGA skaičiavo, kiek vaistų gamintojai sumažino kainas?
Pirmo paskyrimo priemonę bus galima vertinti po metų. Dėl valstybės taikomų kompensuojamųjų vaistų politikos priemonių, VGA skaičiavimais, dviejų ir daugiau gamintojų grupėje esančių vaistų kainos yra sumažėjusios dvidešimt dviem procentais. Jeigu iki šiol priimtų pakeitimų nebūtų buvę, pirmo paskyrimo priemonė galbūt ir būtų buvusi tinkama skatinti gamintojų konkurenciją. Esant dabartinėms sąlygoms, ši priemonė yra perteklinė ir net iškraipanti kitas sąlygas, nes, kaip teigia pati Sveikatos apsaugos ministerija, trisdešimt trims procentams tiekėjų, kurie tiekia vieno gamintojo vaistų grupės medikamentus, ši tvarka netaikoma.


- Ministerija tvirtina, kad visos taikytos priemonės dėl vaistų kainų pasitvirtino: vaistai pinga, pacientų priemokos mažėja. Tačiau neskaičiuoja, kiek žmonių perka nekompensuojamuosius vaistus. Galbūt tokią statistiką renka jūsų asociacija? 
Sveikatos apsaugos ministerija iki šiol vengia atverti išsamius duomenis apie ligas, vaistus, pacientus, nors ne kartą kalbėjome šia tema. Apie tai, kad Lietuva neteikia visuomenei šios statistikos ir tai, kad mūsų gyventojai moka per daug, ataskaitose pažymi ir atsakingos tarptautinės organizacijos. Apibendrinę įvairių kitų šaltinių informaciją, galime pateikti išvestinius skaičius, kad receptiniams nekompensuojamiesiems vaistams pacientai pernai išleido du šimtus dvidešimt du milijonus eurų ir šimtą dvidešimt devynis milijonus eurų užpernai. Skirtumas - akivaizdus. Pernai, remiantis VGA užsakyto rinkos tyrimo duomenimis, tik įsigaliojus kompensuojamųjų vaistų tvarkos pakeitimams, kai iš kainyno buvo išbraukta per penkis šimtus vaistų, o dar per tris šimtus skirta tik gydymui tęsti, apie keturiasdešimt procentų iš visų kompensuojamuosius vaistus vartojusių pacientų juos pirko už savo pinigus. Šiuo metu ir SAM neslepia, kad pacientai turės pirkti kompensuojamuosius vaistus už savus, jeigu nesutiks su valstybės siūlomu tuo, kurio priemoka yra mažiausia. Kokiu pagrindu?

- Ar įsigaliojus naujoms kompensuojamųjų vaistų taisyklėms pasikeitė medikamentų asortimentas Lietuvoje? 
Europos valstybės senokai išanalizavo ir konstatavo, kad griežti patekimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą kriterijai, susiaurėjęs vaistų asortimentas visuomet yra lydimas nuolatinių vaistų tiekimo, kitaip jų trūkumo, problemų. Susiduriame su didele dilema: kalbėdami apie vaistų trūkumą, tiekimo sutrikimus, sulaukiame kritikos iš Sveikatos apsaugos ministerijos, kad sėjame paniką. Dėl šių priežasčių galime tik pasakyti, kad problema egzistuoja ir keliame klausimus. Koks turi būti tas viešas kritinis pacientų, negaunančių vaistų, skaičius, kad valdžia suprastų, jog išeities nėra? Tikriausiai nenorime, kad pradėtų trauktis gamintojai, kuriems ne tik rūpi pacientų gydymo kokybė, bet jie yra ir mokesčių mokėtojai, suteikiantys darbo vietas Lietuvos piliečiams. Pastarieji SAM ir Vyriausybės sprendimai, kai nesuvaldomas PSDF biudžetas, o 88 procentus receptų (VLK 2018 metų ataskaita) aptarnaujančios gamintojų grupės vaistų kainos sumažintos 22 procentais, kelia daug klausimų.
Girdime ir Lietuvos gydytojus, kurie sako, kad norėdami skirti pacientams vientisą gydymą, jie neturi galimybių rinktis iš įvairių kompensuojamųjų vaistų dozių ir dozuočių, vaistų derinių. Girdime ir pacientus, kurie pavargo nuo nepastovumo, nestabilumo ir nepagarbos.

- Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovas sako, kad vaistų tiekimo sutrikimai visada buvo, kad dabar esantis maždaug dvidešimties vaistų tiekimo sutrikimas įprastas, ir tam įtakos neturi pasikeitusi politika. Kaip yra iš tikrųjų? Ar vaistų tiekimo sutrikimų po pastarųjų metų pokyčių išties nepadaugėjo?
Suprantama, kad viešai valdžios įstaigos vengia parodyti naujosios kompensavimo sistemos ydas, tačiau VVKT pati informuoja, kad reguliariai patiriamas vidutiniškai kiek daugiau nei šimto kompensuojamųjų vaistų trūkumas. Beveik kasdien VVKT svetainėje informuojama apie vaistų tiekimo sutrikimus ir atnaujinimus. Kur dar nuolatiniai, ne dėl naujos tvarkos, laikini vaistų tiekimo sutrikimai ir tie, kurie įvykdavo iki šiol dėl gamybos specifikos, sezoniškumų? Ir čia kalbame apie sąlygas, kai supaprastinta tvarka leidžiama įvežti kompensuojamuosius vaistus pakuotėmis užsienio kalba. Pavyzdžiui, liepos pirmą dieną VVKT pigiausių kompensuojamųjų vaistų sąraše pateikiamas iki trisdešimt vaistinių preparatų laikinas sutrikimas. 
Visoje šioje situacijoje blogiausia yra neprognozuojamumas, ilgas bei komplikuotas likučių derinimosi tarp institucijų ir gamintojų mechanizmas, nes susidūrus asmeniškai ir vieno vaisto trūkumas gali tapti lemiamas sveikatai ar gyvybei. Tikimės, kad atsakingos institucijos vaistų gamintojų išsakomas problemas ir siūlymus išgirs bei supras ne kaip kritiką, o kaip svarbius signalus.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris