Per mažai pinigų ar trūksta vizijos?

2020-02-13
Inovatyvių vaistų prieinamumas blogesnis nei pas mus yra tik Serbijoje ir Makedonijoje. Pasak Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos direktorės Agnės Gaižauskienės, kasmet Europos vaistų agentūra registruoja kelias dešimtis naujų vaistų, tačiau tik ketvirdadalis jų per trejus metus tampa prieinami mūsų pacientams.
Per mažai pinigų ar trūksta vizijos?
„Inovatyvaus gydymo prieinamumas pas mus - vienas prasčiausių Europoje. Situacija blogesnė tik Serbijoje ir Makedonijoje“, - sako Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos direktorė Agnė Gaižauskienė.

- Saulius Skvernelis subūrė darbo grupę, kuri ieškos būdų, kaip pagerinti inovatyvių vaistų ir gydymo prieinamumą. Vienas uždavinių - iki kovo išsiaiškinti kylančias problemas. Kokias jas mato asociacija?
Kasmet Europos vaistų agentūra registruoja nuo trisdešimties iki penkiasdešimties naujų vaistų, kurie pripažįstami kaip reikšmingos inovacijos. Per pirmus trejus metus nuo registracijos Lietuvoje gyventojams tampa prieinami tik ketvirtadalis – šeštadalis. Inovatyvaus gydymo prieinamumas pas mus - vienas prasčiausių Europoje. Situacija blogesnė tik Serbijoje ir Makedonijoje. Estijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Kroatijoje ar Graikojoje padėtis daug geresnė, nors vertinant pagal bendrojo vidaus produkto dalį, tenkančią vienam gyventojui, esame panašaus ekonominio potencialo. Tačiau šiose šalyse pacientams prieinamas kur kas didesnis kiekis inovatyvių vaistų.
 
- Turbūt išgirstume paaiškinimą, jog pinigų yra tiek, kiek yra... 
Tačiau šiemet biudžete gydymui vaistais suplanuota mažiau lėšų nei pernai. Tarp visų Rytų Europos šalių mažiau už Lietuvą viešųjų finansų sveikatos priežiūrai skiria tik Bulgarija, Latvija ir Rumunija. O SAM Vaistų politikos gairėse numatyta, kad augant PSDF biudžetui, išlaidų vaistams dalis turi didėti ne mažesniu procentu, nei didėja bendras PSDF ir sudarytų ne mažiau kaip devyniolika procentų viso PSDF biudžeto. Rengiant šių metų biudžeto projektą ši nuostata buvo ignoruojama. Be to, nėra įvertintas pacientų medikamentinio gydymo poreikis, nėra planavimo sistemos. Dėl šios priežasties PSDF biudžetas formuojamas siekiant valdyti išlaidas, o ne patenkinti pacientų poreikius.



Skaičiai
Inovatyvaus gydymo prieinamumas Lietuvoje išlieka vienas prasčiausių Europos sąjungoje bei EPBO. Viena to priežasčių – mažas valstybės biudžetas sveikatos apsaugai ir vaistams. Lietuva pagal sveikatai skiriamą valstybinį finansavimą - 4,5 procento BVP ilgus metus atsilieka nuo EPBO šalių vidurkio, kuris siekia 6,6 procento. BVP. Todėl pacientai Lietuvoje yra priversti iš savo kišenės papildomai mokėti už sveikatos paslaugas, vaistus ir medicinos priemones - jų lėšos sudaro apie 2,3 proc. BVP. Taigi, Sveikatos apsaugos valstybiniam finansavimui reiktų skirti ne mažiau kaip 6,6 proc. BVP.

 
- Ar lėšų trūkumas yra pagrindinė priežastis, kodėl inovatyvūs vaistai mus pasiekia vėliau nei kitose šalyse?
- Nepakankamas finansavimas turbūt yra viena esminių priežasčių, tačiau nemažiau svarbios ir kitos. Gana sudėtinga vaistų įtraukimo į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą paraiškų ir sprendimų priėmimo tvarka. Inovatyvūs vaistai pacientams tampa prieinami po jų registracijos vidutiniškai praėjus pusantrų pustrečių metų, o atskirais atvejais – tik po ketverių metų. Tiek laiko sugaištama, kad Lietuvoje būtų įvertintos paraiškos. Dar viena priežastis - sveikatos technologijų vertinimo modelio numatyti kriterijai vaistams, skirtiems onkologinėms ir retoms ligoms gydyti. Išimtinai šių vaistų atveju yra reikalaujama ilgai trunkančių ir neretai sunkiai įgyvendinamų išgyvenamumo tyrimo rezultatų, atsisakoma vertinti kitus pacientui svarbius parametrus. Prašoma daugiau įrodymų negu kitose ES šalyse.
 
- Premjero suburtos darbo grupės tikslas, jog kuo daugiau inovatyvių vaistų būtų įtraukta į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą. O ar yra sąrašas, kuriame aiškiai įvardinta, kiek ir kokių vaistų šiuo metu laukia eilės, kad taptų kompensuojami?
Sausio pabaigos duomenims, Rezerviniame vaistų sąraše buvo šešiolika vaistų. Didžioji dalis jų skirti onkologines ir onkohematologines ligas gydyti, taip pat yra nervų ligoms gydyti skirtų medikamentų. Pagal ES direktyvą sprendimai dėl vaistų kompensavimo turėtų būti priimami per 180 dienų. Tačiau Lietuvoje dalies paraiškų nagrinėjimo tvarka trunka ilgiau negu dvejus metus. Ilgiausiai svarstoma paraiška Kompensavimo komisijai pateikta prieš beveik ketverius metus. Tai - vaistinis preparatas, skirtas riebalų kiekiui kraujyje mažinti. Nuo du tūkstančiai septynioliktųjų svarstomos dvi paraiškos, nuo aštuonioliktųjų – devynios. Tarp jų yra vaistai, skirti daugybinei mielomai, anemijai, prostatos, krūties ir kitoms onkologinėms ligoms gydyti, taip pat leukemijai, reumatoidiniam artritui ir diabetui.
Sausio pabaigoje komisijoje buvo svarstomos arba laukė svarstymo šešiasdešimt dvi vaistų paraiškos. Didžiąją dalį sudaro medikamentai, skirti onkologinėms ir onkohematologinėms ligoms gydyti, tai pat yra vaistų nuo širdies bei kraujagyslių, kepenų ir plaučių ligų, diabeto, reumatoidinio artrito.
 
- Kaip manote, kas situaciją pakeistų?

Kadangi yra aiškiai įvardintos priežastys, kurios riboja inovatyvių vaistų prieinamumą, reikėtų susikoncentruoti į jų sprendimo būdus. Finansine prasme sveikatos sektorius turi tapti prioritetine sritimi, nes tai tiesiogiai lemia pacientų sveikatos būklę. Sistemos finansavimas turi būti didinamas bent jau iki ES šalių vidurkio, atsižvelgiant į faktines išlaidas vaistams ir pacientų poreikius. Vadinasi, metų PSDF biudžetas turėjo būti suplanuotas ne su dvidešimties milijonų deficitu vaistams, o didesnis nei pernai.
Inovatyvių vaistų gamintojai kiekvieną mėnesį Valstybinei ligonių kasai sugrąžina daugiau kaip pustrečio milijono eurų už kompensuojamuosius vaistus pagal vadinamąsias vaistų prieinamumo gerinimo sutartis su Valstybine ligonių kasa (VLK), kurios iš esmės reiškia vaistų kainų nuolaidas, ir tokiu būdu prisideda prie  inovatyvių vaistų prieinamumo.
Tačiau šios lėšos patenka į PSDF biudžeto rezervą ir nėra tiesiogiai panaudojamos vaistams kompensuoti. O logiškas sprendimas būtų, jei visos vaistų gamintojų grąžintinos lėšos už kompensuojamuosius vaistus būtų panaudojamos naujiems kompensuojamiems vaistams apmokėti. Skaičiuojama, kad pernai šios lėšos galėjo sudaryti apie trisdešimt milijonų eurų. 
Taip pat reikėtų įteisinti ir sudaryti galimybę taikyti naujoviškas vaistų prieinamumo bei rizikos pasidalijimo sutartis. Dauguma tarp vaistų gamintojų ir Valstybinės ligonių kasos pasirašytų vaistų prieinamumo gerinimo sutarčių yra paprastos finansinės vaistų kainos nuolaidos sutartys. Jos nesudaro galimybių spręsti klinikinio poveikio neapibrėžtumo problemų onkologinių ir retų ligų atvejais. Reikėtų atsižvelgti į kitų Europos šalių patirtį, kuriose vis dažniau naudojamos kitokio tipo sutartys. Pavyzdžiui, kai vaistų gamintojai apsiima riziką pagal klinikinį rezultatą arba susitaria dėl kaip galima ankstyvesnio vaistų prieinamumo pacientams. Taip išlaidų apmokėjimas yra padalinamas tarp vaistų gamintojo ir valstybės.

 

Komentaras
SAM viceministrė Kristina Garuolienė:

- Atsižvelgiant į tai, kad į sistemą teikiamos paraiškos kompensuoti vis brangesnius vaistus, kurių kompensavimui reikalingos vis didesnės Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos, nuo liepos mėn. įsigaliojo nauja, siūlomų kompensuoti vaistų vertinimo tvarka, t. y. įdiegtas Sveikatos technologijų vertinimas. Ši tvarka leidžia užtikrinti, kad kompensuojami būtų patys efektyviausi ir pacientams reikalingiausi vaistai.
Naujas vertinimas nuo ankstesnio skiriasi tuo, kad įvertinama ne tik tai, ar vaistas veiksmingas medicininiu požiūriu, bet ir tai, kokia bus jo finansinė nauda. Naujasis vertinimas taip pat užtikrins, kad bus įvertinama, kiek kainuoja gydymo tokiu vaistu sukuriami kokybiški gyvenimo metai, pavyzdžiui, kaip mažėja hospitalizacijų, negalios ir slaugos poreikio skaičiai. O tai labai svarbu, norint užtikrinti, kad į kompensavimą būtų įtraukiami patys efektyviausi ir pacientams reikalingiausi vaistai.
 
Ši tvarka taip pat leidžia „nepermokėti“ už vaistus, nes atsiranda naujas vertinimo rodiklis – sukuriamų kokybiškų gyvenimo metų kaina.
Svarbu ir tai, kad naujasis modelis atitinka daugumos Europos Sąjungos šalių gerąją praktiką, nes tokia vertinimo sistema jau taikoma daugelyje jų. Na, o esant tokiam pat vaisto vertinimui kaip ir kitose ES šalyse, bus daugiau galimybių pasinaudoti kitų šalių atliktais siūlomų kompensuoti vaistų vertinimais.
Nepaisant išsamaus vertinimo tvarkos pakeitimo ir jo pritaikymo kitų šalių Sveikatos technologijų vertinimams, užtikrinti visų vaistų prieinamumo vis dar neleidžia ribotos valstybės finansinės galimybės, kurios neauga taip sparčiai, kaip auga brangių sveikatos technologijų plėtra ir kaštai jų kompensavimui.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ateityje – strategiškai kitoks chirurginis krūties vėžio gydymas

    Ateityje – strategiškai kitoks chirurginis krūties vėžio gydymas

    Kokios apimties chirurginė operacija gydant krūties vėžį būtų optimali? Į šį klausimą bandys atsakyti Europos šalių,...
    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    VUL Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkas, gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas (45 m.) tikina, nors nėra nei virusolo...

    Sveika šeima


    Jei gali vaikščioti – gali ir šokti

    Kas sakė, kad baletas tik jaunoms nendrėms? Choreografė Neringa Kirklienė, vedanti šias šokių pamokas suaugusiems ir senjorams, įsitikinusi – šokti baletą niekada ne per vėlu. Elegancijos ir gracijos mokytis gali bet kokio amžiaus ir bet kokio kūno sudėjimo žmonės.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Vakcinų nuo COVID-19 lenktynės. Kas laimi?

    Šaltojo karo metais turėjome ginklavimosi varžybas, o šiemet – kuo tikriausias vakcinų lenktynes. Pagrindiniai žaidėjai tie patys – Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija. Tik šį kartą tikslas iš pirmo žvilgsnio atrodo kilnus – kuo greičiau sustabdyti koronaviruso plitimą.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica